Aprašymas
Pirmą kartą išvydusi savo ką tik gimusio kūdikio veidą iš visų jėgų stengiausi įsiminti visus jo bruožus – tarsi įsirašyti po akių vokais, kad matyčiau užsimerkusi. Nes žinojau: kai ją iš manęs paims, galiu jos ir nebeišvysti.
Po 38 metų…
„Mes tave įsivaikinome“, – išgirdus šiuos tris žodžius, Sabinos gyvenimas dūžta. Taip ir liks – gyvenimas prieš tuos žodžius ir gyvenimas po jų. Sabina laukiasi pirmagimio ir negali suprasti, kodėl motina paliko savo dukterį, o jos tėvai visa tai nuslėpė. Pasiryžusi surasti jos atsisakiusią moterį Sabina atveria praeities žaizdas, ir tai pakeičia ne tik jos, bet ir visada ją mylėjusių moterų gyvenimus.
