Lietuvių literatūros klasika
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Dainoras Antanas – gimė 1919 m. vasario 7 d. Raudondvaryje, Kauno r. 1933–39 m. dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, mokėsi Kauno „Pavasario” gimnazijoje. 1940–41m. buvo Lietuvos liaudies karo aviacijos dalinių politiniu vadovu, milicijos inspektorium, karo metais vokiečių kalintas Kauno kalėjime. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje suimtas, nuteistas. Kalėjo Archangelsko srities ir…
-
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
-
V. Mozūriūnas paskyrė sostinei eilėraščių rinkinį „Vilniaus etiudai“. Šis rinkinys sovietmečiu buvo vienas pirmųjų bandymų kiek laisviau apmąstyti Vilniaus istoriją ir kultūrą. Eilėraščiuose atsispindi kai kurie Vilniaus istorijos įvykiai, nutapyti romantika dvelkiantys architektūros paminklai, čia gyvenę žmonės, kūrę ar apdainavę miesto grožį.
-
Archeologas ir rašytojas Petras Tarasenka šioje istorinėje nuotykių apysakoje nukelia mus į tuos laikus, kai beveik visoje Lietuvos terotorijoje ošė neįžengiamos girios, pilnos žvėrių ir paukščių, tyvuliavo skaidrūs ežerai ir tekėjo švarios upės su gausybe žuvų. Tokioje aplinkoje ir gyvena knygos herojai grumdamiesi dėl būvio, ieškodami būdų, kaip įveikti rūsčias…
-
Dokumentinėje apysakoje pasakojama apie pirmomis hitlerinės okupacijos dienomis nužudytą skulptorių Vincą Grybą. Pagrindinė apysakos „Sunkūs paminklai” tema – menininko likimas ir vieta buržuazinėje Lietuvoje.
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Jonas Šimkus (1906–1865) – poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas.1925 m. baigė Palangos progimnaziją, 1927 m. mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1930–1931 m. – vienas žurnalo „Trečias frontas“ organizatorių ir bendradarbių. 1933–1940 m. dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje, bendradarbiavo „Sekmadienyje“. 1940–1941 m. redagavo laikraščius „Lietuvos aidas“, „Darbo Lietuva“, „Tarybų Lietuva“. Prasidėjus…
-
-
Antanas Strazdas – lietuvių poetas, katalikų kunigas, liaudies dainius, žmonių vadintas maloniniu Strazdelio vardu. Tai originali asmenybė, savo gyvenimo būdu skleidusi dvasios laisvę, atmetusi prisitaikymą, iš prigimties maištingo temperamento, savaip suprantanti kunigo pašaukimą. Gyvam esant išleistas tik šis vienintelis poezijos rinkinėlis, kurį sudaro 9 eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Jo poezija,…
-
V. Mozūriūnas paskyrė sostinei eilėraščių rinkinį „Vilniaus etiudai“. Šis rinkinys sovietmečiu buvo vienas pirmųjų bandymų kiek laisviau apmąstyti Vilniaus istoriją ir kultūrą. Eilėraščiuose atsispindi kai kurie Vilniaus istorijos įvykiai, nutapyti romantika dvelkiantys architektūros paminklai, čia gyvenę žmonės, kūrę ar apdainavę miesto grožį.
-
Petras Vaičiūnas (1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos raj. – 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. P. Vaičiūnas atėjo į literatūrą XX amžiaus antrajame dešimtmetyje kartu su B. Sruogos, V. Mykolaičio-Putino, K. Binkio, I. Šeiniaus, J. Savicko karta, kai…
-
„Dainavos šalies senų žmonių padavimai“ – tai kūrinys, prilygstantis paminklui mūsų šalies praeičiai. Romantinės literatūros krypties kūrinyje aukštinama Lietuvos istorija, herojiška ir didi šalies bei jos gyventojų dvasia. V. Krėvė naudodamas tautosakos stilizavimo techniką šį kūrinį norėjo paversti epu. Padavimai parašyti vadinamąją ritmine proza, kuri yra labai artima eilėms, daininga.…
-
Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. Pagausančio dvaras, Ariogalos valsčius, Rusijos imperija – 1952 m. gruodžio 22 d. Rokbriun Kap Martenas) – lietuvių diplomatas, rašytojas, lietuvių prozos modernintojas, artimas ekspresionizmui. 1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį – feljetoną „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje „Lietuvos žinios“. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu (juo pasirinko…
-
Vytautas Pranas Bičiūnas (1893 m. rugpjūčio 20 d. Klovainiai, Šiaulių apskritis – 1943 m. spalio 30 d. Sverdlovske) – Lietuvos dailininkas, teatro veikėjas, rašytojas, dailės ir literatūros kritikas, politinis bei visuomenės veikėjas. Nuo 1920 m. su grafikos kūriniais dalyvavo dailės parodose, iliustravo knygų. Parašė eilėraščių, apsakymų (rinkinys „Mano apysakos“, 1928 m.), dramos kūrinių (pjesė…
-
V. Bičiūno novelių knyga „Paskendę milijonai“ išleista 1928 m. „Spaudos“ agentūroje. Leidinys pavadintas pagal pirmosios novelės „Keistas interesantas“ fabulą: interesantas prašo iš finansų ministro pinigų (trūkstamo tūkstančio litų), reikalingų sukurti aparatą nuskendusiems jūroje laivams ieškoti, kad Lietuva iš tų nuskendusių laivų galėtų paimti milijonus.