Lietuvių literatūros klasika
-
Mykolas Linkevičius – poetas. Gimė 1909 m. gegužės 11 d. Plauginų k. (Šiluvos sen., Raseinių r.). Mirė 1941 m. sausio 12 d. Kaune. Mokėsi Šiluvoje, Raseiniuose, Kauno kunigų seminarijoje, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, priklausė „Šatrijos“ meno draugijai, Žemaičių rašytojų sambūriui. Pirmasis jo poezijos rinkinys „Žydrynių atspindžiai“ išspausdintas 1929 m., antrasis…
-
Jonas Marcinkevičius (1900 m. gruodžio 26 d. Radviliškis – 1953 m. liepos 31 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Parašė apysakų ir apsakymų, apybraižų, pjesių. Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai. TSRS okupacijos laikotarpiu…
-
Pranas Genys (1902 m. kovo 1 d. Kalnėnai, Telšių valsčius – 1952 m. rugpjūčio 26 d. Macikų koncentracijos stovykla prie Šilutės) – Lietuvos muziejininkas, poetas, mokytojas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m.…
-
Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. Pagausančio dvaras, Ariogalos valsčius, Rusijos imperija – 1952 m. gruodžio 22 d. Rokbriun Kap Martenas) – lietuvių diplomatas, rašytojas, lietuvių prozos modernintojas, artimas ekspresionizmui. 1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį – feljetoną „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje „Lietuvos žinios“. Pasirašė Jurgio Rimošiaus slapyvardžiu (juo pasirinko…
-
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas. Karo ir pokario metų apsakymuose (rinkiniai „Ąžuolo šaknys” 1945, „Brolybės sėkla” 1947) komunistinės ideologijos požiūriu teigiama humanizmo jėga, poetizuojama kova su priešu, nesavanaudiško žmonių bendravimo grožis.
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
„Baltaragio malūnas” – žymiausias rašytojo Kazio Borutos (1905–1965) kūrinys ir vienas įdomiausių, reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių. Knyga buvo išleista iškart po Antrojo pasaulinio karo, bet tuojau pat nugulė į sovietinei valdžiai ideologiškai neparankių kūrinių spec. fondus.
-
Pavalkis Juozas (1914 10 22 Skaisgiriuose, Sintautų valsč. – 1949 05 10, palaidotas Sintautuose) mokytojas, poetas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, mokytojavo Šakiuose. Mirė Romainiuose. Po mirties išleistas eilėraščių rinkinys „Baltu žiedu baltos obelies“ (1998).
-
Jonas Marcinkevičius (1900 m. gruodžio 26 d. Radviliškis – 1953 m. liepos 31 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Parašė apysakų ir apsakymų, apybraižų, pjesių. Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai. TSRS okupacijos laikotarpiu…
-
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas. P. Cvirkos kūryboje tradicinis realistinis pasakojimas susipina su modernia stilistine raiška, epiškumas derinamas su lyrizmu, humoru, gausu poetiškų gamtos vaizdų. Kūrinių išversta į rusų, latvių, estų, ukrainiečių, baltarusių, lenkų, vokiečių…
-
Pranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 ar 16 d. Paneveržyje, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojas. Sukūrė dainų ir muzikinių pjesių. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Liaudies namuose akomponavo ir atlikinėjo Bethoveno, Ferenco…
-
„Benjaminas Kordušas“ užima reikšmingą vietą lietuvių literatūroje. Šis romanas, pasakojantis apie Tarpukario Lietuvos dvarininkiją, jos norą išlaikyti ankstesnį gyvenimą, bet nauji laikai diktuoja savo sąlygas, iškyla nauji žmonės, atsiranda naujos vertybės, ištikimybė seniesiems idealams pasmerkta.
-
Juozas Čerkesas (slapyv. Besparnis; 1884 m. kovo 19 d. Karsakiškio valsčiuje, Bernotuose – 1949 m. spalio 16 d. Panevėžyje) – poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. Buvo nepriklausomos Lietuvos pirmojo, 1918 m. įkurto Panevėžio apskrities parapijų komiteto vicepirmininkas, 1919–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. Vertėsi privačia advokato praktika Panevėžio apygardos teisme.
-
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas. Karo ir pokario metų apsakymuose (rinkiniai „Ąžuolo šaknys” 1945, „Brolybės sėkla” 1947) komunistinės ideologijos požiūriu teigiama humanizmo jėga, poetizuojama kova su priešu, nesavanaudiško žmonių bendravimo grožis.