Mes sėdime prie stalo, Tedis patenkintas čiaumoja papriką, o mano dėmesys grįžta prie jo naujausio piešinio. Ten pavaizduotas vyras, einantis atbulomis per tankų mišką. Jis laiko negyvą moterį už kulkšnių ir tempia jos kūną per žemę. „Įstabus kūrinys, vienas iš nedaugelio trilerių, nuo kurio tiesiog negali atsiplėšti. Man labai patiko!“ Stephenas…