Ikimokyklinio amžiaus
-
-
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…
-
Nuostabi eiliuota pasakaitė mažiems ir dideliems vaikams. Knygelėje pasakojama apie Antanėlį, kuris mėgo vaikščioti vienas ir apie jo nuotykius miške.
-
Pranas Mašiotas (1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose, Būblelių valsčius, Šakių apskritis – 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas. Spaudoje bendradarbiauti pradėjo nuo 1888 m. „Aušroje“ ir publicistiką rašė beveik iki gyvenimo pabaigos. Bendradarbiavo apie 50 leidinių. Jo straipsnius spausdino: nuo…
-
Apysakos veikėjai – bitės. Mokslinės žinios čia perteikiamos pagaulia beletristine forma – pasakojant trijų bitučių nuotykius, vaizduojant avilio darbus, vargus ir džiaugsmus. Čia daug įdomių žinių, kaip bitės gamina medų, kaip jos veisiasi, spiečiasi ir pasiskirsto darbus.
-
Jonas Mackevičius–Nord – vaikų rašytojas, išleidęs tokias knygas kaip „Peliukės Micės laiškai“ (1934), „Samojedų berniuko nuotykiai“ (1935), „Velnio lašeliai“ (1935), „Peliukės Micės laiškai iš Latvijos“ (1937), „Mažutės pasakos“ (1938) ir „Aukso mieste“ (1939). Jono Mackevičiaus–Nord knygos vaikams nukelia skaitytoją į tolimiausius kraštus, į nematytą pasakų pasaulį. Peliukės Micės ir kitų…
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Vieną įstabiausių lietuvių tautosakos lobyno brangakmenių „Baltą Vilką“ sueiliavo garsus rašytojas Kazys Binkis. Grįžta karalius iš tolimos kelionės nusiminęs ― niekur svečiose šalyse negavo gyvų gėlių kilimo, dovanos jauniausiajai dukrelei. Jau visai netoli namų sutiktas baltas vilkas turi tokį kilimą, tačiau mainais už jį prašo to, ką karalius sutiks pirmiausia.…
-
Šioje knygoje – gražiausios vaikų literatūros klasiko Kosto Kubilinsko (1923–1962) eiliuotos pasakos su puikiomis iliustracijomis.
-
Rašytojas, Lietuvos politinis veikėjas, literatūrinių premijų laureatas. Išleido iki šių dienų vertinamas ir skaitomas knygeles vaikams „Cukriniai avinėliai“ (1935), „Napalys bailys“ (1936), „Onutė žliumbutė“ (1936), „Buvo senelis ir senutė…“ (1939), „Strakalas ir Makalas“ (1941), „Sidabrinė kulka“ (1943) ir kt. Autoriaus kūryboje vyrauja gamtos temos, kartu su knygų veikėjais vaikais įvairius…
-
-
„Daktaras Kripštukas pragare“ – bene įdomiausias literatūrinių pasakų rinkinys lietuvių literatūroje. Jau kelis dešimtmečius literatūros tyrinėtojai sutartinai pabrėžia, kad Juliaus Kaupo pasaka – tai gilią žmogiškąją prasmę turinti, filosofinės minties, išminties, gyvenimiško humoro ir pasakos nuotaikos sintezė, žavinti vaikus ir suaugusius. Pasakų herojai – patys įvairiausi – velniūkštis Juoduodegis, neramus žvejas…
-
Kazio Borutos (1905-1965) „Dangus griūva“ – didžiulio populiarumo sulaukęs lietuvių pasakų rinkinys, kurį pats K. Boruta yra pavadinęs „Lietuviškų pasakų linksmais apsakymais“.
-
Klemensas Dulkė – poetas, prozininkas, spaudos darbuotojas. Išleido dvi knygas vaikams – pasaką „Devyni raiteliai“ (1933) ir eilėraščių rinkinį „Paukšteliai čiulba“ (1937). Kaip ir autoriaus eilėraščiai suaugusiems, taip ir knygelės vaikams persmelktos meilės tėviškei. Ypač išaukštinama ir vaizdingai aprašoma tėvynės gamta, jos grožis, o visi šie patriotiški jausmai įpinami į…
-
Liaudies pasaka. Pasakoje atskleidžiamas ne tiek išsipildžiusių sapnų ir patenkintų troškimų pasaulis, kaip daugumoj pasakų, bet deklaruojama ištikimybė kasdienybei ir pareigai.
-
„Eglė žalčių karalienė“ – lietuvių liaudies pasaka, kurią Salomėja Nėris sueiliavo. Įvairūs šaltiniai teigia, kad žinoma daugiau nei kelios dešimtys šios pasakos versijų, o panašaus siužeto istorijų turi ir kitos šalys. Beje, tai viena iš tų retų pasakų, kurių pabaiga nėra laiminga. Pirmą kartą šią istoriją dar 1837-ais metais publikavo…
