…ir tada aš pasiūliau sau skirti trijų rūšių atmintį. Atmintį to, kas prarasta, melancholiška, nepaguodžiama, tiksliai skaičiuojančią nuostolius ir praradimus, žinančią, kad nieko nesugrąžinsi. Atmintį to, kas gauta: sočią, pokaitinę, patenkintą tuo, kas atiteko. Atmintį to, ko nebūta, – auginančią fantomus vietoj pamatyto […]; fantominė atmintis […] padeda ištisoms bendruomenėms,…