Ši knyga sukrės iki gelmių, bet sykiu įkvėps tikėjimo, kad meilė ir rūpestis artimu gali nušviesti kelią iš pragaro. Aušvicas, 1943-ieji. Patyliukais verkiu aklinoje tamsoje, glausdama prie savęs karščiuojančią sesutę. „Myliu tave, Beila, labai labai, – sušnibždu. – Atmink, rytoj būsime laisvos.“ Giliai širdyje žinau, kad privalau bet kokia kaina…