El. knyga

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Vienas esė  pradininkų lietuvių literatūroje. Esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ (1908 m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d.Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Poemoje „Reseinių Magdė” vaizduojama Lietuvos bajorų sulenkėjimo…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    „Dirbk ir baiki“ – tai lietuvių poeto ir rašytojo Kazio Binkio eiliuota poemėlė apie berniuką Dominyką, kuris dirba kiaurą dieną, dirba, bet nebaigia. O senelis jį pamoko, kad pradėjus darbą reikia visad jį užbaigti.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Liūnė Janušytė (tikr. vardas Liucija, 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje – 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja, vertėja. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonuose išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Būdingos netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Kunigaikštį Rikardą slegia sunki kaltė, neduodanti ramybės. Gyvenimą jam drumsčia ir nusikaltėlių gauja, kuriai vadovauja jo žmona. Bet meilė Rozalijai ir ištikimi tarnai gelbsti Rikardą sunkiose situacijose ir padeda atskleisti tiesą.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Modernios stilistikos romane „Spūdai” (1937) žmogaus psichikos vingiai narpliojami kaip detektyvinė istorija. Miestelį sukrėtusi tragedija pateikiama trijų jos dalyvių akimis, sukuriamos trys versijos – trys froidiškųjų refleksijų ir laisvųjų asociacijų srautai, kuriuos sau palankia linkme kreipia veikėjų subjektyvumas.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Pranas Genys (1902 m. kovo 1 d. Kalnėnai, Telšių valsčius – 1952 m. rugpjūčio 26 d. Macikų koncentracijos stovykla prie Šilutės) – Lietuvos muziejininkas, poetas, mokytojas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m.…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. – 1931 m. gruodžio 24 d.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Nuo 1916 m. buvo Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Trečiasis Salomėjos Nėries poezijos rinkinys „Per lūžtantį ledą“ – dedikuotas tragiškai žuvusiems lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Jame dominuoja platūs mostai, veržlus sakalų įvaizdis, jūros, bangų, žuvėdros, lūžtančio ledo metaforos, perteikiančios lyrinio subjekto prieštaringų emocijų skalę.  

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Apsakymai apie senojo kaimo gyvenimą, draugystę, svajones, apie vaiko santykius su jį supančiu gyvuoju pasauliu.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Albinas Baltramiejūnas (1905 m. vasario 27 d. Gilbonyse, Panevėžio raj. – 1941 m. birželio 25 d. Rainiuose, Telšių raj.) – lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys. Jaunystėje tėvai norėjo leisti į kunigus, tačiau, nors ir mokėsi kunigų seminarijoje, vėliau ją metė. Apie 1924 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Studentaudamas…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Jonas Mackevičius–Nord – vaikų rašytojas, išleidęs tokias knygas kaip „Peliukės Micės laiškai“ (1934), „Samojedų berniuko nuotykiai“ (1935), „Velnio lašeliai“ (1935), „Peliukės Micės laiškai iš Latvijos“ (1937), „Mažutės pasakos“ (1938) ir „Aukso mieste“ (1939). Jono Mackevičiaus–Nord knygos vaikams nukelia skaitytoją į tolimiausius kraštus, į nematytą pasakų pasaulį. Peliukės Micės ir kitų…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Garsaus archeologo ir rašytojo Petro Tarasenkos nuotykių knygoje pasakojama, kaip trys Velikuškių kaimo mokyklos IV skyriaus mokiniai – Valė, Jonas ir Marius, kartu su mokytoja ir draugais apžiūrinėdami archeologų kasinėjamą piliakalnį, pasiklydo ir pateko į… akmens amžiaus gyvenvietę. Čia ir prasidėjo vaikų nuotykiai praeityje…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Petras Vaičiūnas (1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos raj. – 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Ankstyvajai poezijai būdinga folklorizmas (eilėraštis „Nurimk, sesut” virto populiaria liaudies daina) ir simbolizmas (eilėraščių rinkiniai „Rasoti spinduliai” 1923, „Tekanti saulė” 1925), gyvenimo džiaugsmo,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Vincas Krėvė – Mickevičius – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė);…