El. knyga
-
-
Kostas Černys (gimė 1925 02 23 Akmenių k. – 1960 12 23 Vilniuje, palaidotas Rokiškyje) – poetas, kunigas. Mokėsi Akmenių pradžios mokykloje, Rokiškio gimnazijoje. 1943-1948 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1948 m. Suimtas ir 1949 m. ištremtas į Sibirą, Olchono salą. Grįžo į Lietuvą 1956 m., kunigavo Kalesninkuose,…
-
Vienintelis lietuvių dadaistas imažinistas Pranas Morkūnas eilėraščių rinkinį spaudai parengė ketvirtojo dešimtmečio pradžioje. Tada knyga nebuvo išleista. Nepasirodė ji net vėlesniais laikais. Ir tik 1993 m. Prano Morkūno „Dainuoja degeneratas“ išvydo pasaulį, atkurtas pagal autoriaus paliktus juodraščius. Knygoje apstu lengvos erotikos, kuri tuoj pat maskuojama žodžių naujadarais, fonetiniais žaidimais ar…
-
-
Knygoje-Juozo Lukšos-Daumanto – kovotojo už Lietuvos išlaisvinimą ir žuvusio 1951 m. – laiškai Nijolei Bražėnaitei-Lukšienei.
-
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…
-
Pirmą kartą vienoje knygoje spausdinami Prano Daunio (1900–1962), Lietuvos kariuomenės savanorio (1919-1923), Nepriklausomybės kovose netekusio regėjimo, raštai. Čia skaitytojas ras tarpukario Lietuvoje išleistas knygas – „Vargo keliais“, „Benius Vanagas“, „Ties likimo sostu“ – be to, straipsnius iš įvairių leidinių apie akluosius, eilėraščius ir laiškus.
-
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė…
-
Ciklo „Laimė nutekėjimo” apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą („Marti”, „Petras Kurmelis”, „Topylis”, „Neturėjo geros motinos”), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas („Sutkai”, „Sučiuptas velnias”).
-
Knygoje pateikta 16 meniškai ryškiausių Jurgio Savickio novelių. Žodynėlyje paaiškinti rečiau vartojami žodžiai.
-
Vilniaus įkūrimas, Geležinis vilkas, Vilniaus katedra, Lizdeika, Vaidilutė, Aušros Vartai ir kitos legendos, kurias užrašė lietuvių bei lenkų menininkai ir mokslininkai.
-
Pavalkis Juozas (1914 10 22 Skaisgiriuose, Sintautų valsč. – 1949 05 10, palaidotas Sintautuose) mokytojas, poetas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, mokytojavo Šakiuose. Mirė Romainiuose. Po mirties išleistas eilėraščių rinkinys „Baltu žiedu baltos obelies“ (1998).
-
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė…
-
Jurgis Baltrušaitis (1873 m. gegužės 2 d. Paantvardyje, Jurbarko valsčius – 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje, palaidotas Mon Ružo kapinėse) – Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas. J. Baltrušaičio poezija priklauso simbolizmo krypčiai. Jo poezijos simbolizmas remiasi lietuviškomis pasakomis, padavimais, liaudies dainomis, gimtinės peizažais. J. Baltrušaičio eilėraščių gilus turinys pateikiamas paprasta forma: taisyklingi posmai,…
-
-
