El. knyga
-
Konstantinas Bajerčius-Garibaldis (1903 m. spalio 24 d. Pajotijoje, Plokščių valsčius, Šakių apskritis – 1946 m. gruodžio 5 d. Alytaus kalėjime) – Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas. Parašė alegorinę apysaką „Trys keliai” (1929), eilėraščių rinkinį „Žemės vieškeliais” (1930), kūrinių vaikams (eilėraščių rinkinys „Spindulėliai” 1930, prozos knygos „Namuose ir giriose” 1930, „Zuikių…
-
Konstantinas Bajerčius-Garibaldis (1903 m. spalio 24 d. Pajotijoje, Plokščių valsčius, Šakių apskritis – 1946 m. gruodžio 5 d. Alytaus kalėjime) – Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas. Parašė alegorinę apysaką „Trys keliai” (1929), eilėraščių rinkinį „Žemės vieškeliais” (1930), kūrinių vaikams (eilėraščių rinkinys „Spindulėliai” 1930, prozos knygos „Namuose ir giriose” 1930, „Zuikių…
-
Pranas Mašiotas (1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkuose, Būblelių valsčius, Šakių apskritis – 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune) – Lietuvos pedagogas, vaikų rašytojas, publicistas, vertėjas, vadovėlių autorius, visuomenės bei kultūros veikėjas. Apie 150 knygų autorius: iš jų 8 vadovėliai (matematikos, fizikos, rašybos), 30 knygų – grožinė literatūra vaikams („Pasakėlės“, „Augalų pasakos“, „Kai knygas draudė“,…
-
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. (pagal Julijaus kalendorių) Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d. Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Rašyti…
-
Konstantinas Bajerčius-Garibaldis (1903 m. spalio 24 d. Pajotijoje, Plokščių valsčius, Šakių apskritis – 1946 m. gruodžio 5 d. Alytaus kalėjime) – Lietuvos pedagogas, visuomenės ir politinis veikėjas, poetas, prozininkas, rezistentas. Parašė alegorinę apysaką „Trys keliai” (1929), eilėraščių rinkinį „Žemės vieškeliais” (1930), kūrinių vaikams (eilėraščių rinkinys „Spindulėliai” 1930, prozos knygos „Namuose ir giriose” 1930, „Zuikių…
-
K. Jakubėno „Mieganti žemė“ susėmė tautos sielvartą ir praskambėjo „atūžiančių vėtrų žinia“. Kazio Jakubėno eilėraščiuose tauta kalba, kaip „lūšnelė verkia rudenį tamsiausią juodą vakarą“, kaip „žaliam sode iš bado kariasi vargo broliai“, motinos rauda sūnaus, „kuris krauju palaistė žemę“, o lietuvaitė jau nebe ta su „rūtų darželiais“, o „pas Kauną,…
-
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. (apsakymai „Šūvis“ – „Lietuva“, Nr. 37; „Panaktinis“ – „Naujienos“, Nr. 6.) Kaip poetas debiutavo…
-
Mykolas Linkevičius – poetas. Gimė 1909 m. gegužės 11 d. Plauginų k. (Šiluvos sen., Raseinių r.). Mirė 1941 m. sausio 12 d. Kaune. Mokėsi Šiluvoje, Raseiniuose, Kauno kunigų seminarijoje, Kauno Vytauto Didžiojo universitete, priklausė „Šatrijos“ meno draugijai, Žemaičių rašytojų sambūriui. Pirmasis jo poezijos rinkinys „Žydrynių atspindžiai“ išspausdintas 1929 m., antrasis…
-
Jonas Šimkus (1906 m. rugpjūčio 17 d. Rygoje – 1965 m. spalio 28 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, redaktorius. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1925 m. Išleido poezijos, apsakymų rinkinių, parašė kritikos straipsnių, recenzijų, feljetonų, atsiminimų apie Petrą Cvirką, Liudą Girą, išvertė užsienio rašytojų kūrinių. Jono Šimkaus poezijai būdinga miglotas lyrizmas, prozaizmai, šūksminga retorika, miesto…
-
Albinas Baltramiejūnas (1905 m. vasario 27 d. Gilbonyse, Panevėžio raj. – 1941 m. birželio 25 d. Rainiuose, Telšių raj.) – lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys. Parašė ir išleido 4 eilėraščių rinkinius. Ankstyvojoje kūryboje rašė meilės tema, vėliau pradėjo rašyti apie mirtį ir kt. Pasirašinėjo Gilbonio pseudonimu.
-
Konstantinas Bajerčius- pedagogas, poetas, prozininkas, visuomenės ir politikos veikėjas, pasipriešinimų dalyvis. Konstantinas Bajerčius rašė įvairių žanrų kūrinius – pasakas, apsakymus, eilėraščius. Knygose vaikams „Trys keliai“ (1929), „Namuose ir giriose“ (1930), „Spindulėliai“ (1930), „Zuikių žemėje“ (1931), „Nugirstos šnekos“ (1937), „Iš pasakų krašto“ (1939) gausu gamtos vaizdų, aiškiai ir nuoširdžiai reiškiama meilė…
-
Justinas Tumėnas (1881–1946) – poetas, rašytojas, didaktinių kūrinių autorius, brandos kursų Kaune steigėjas ir vadovas. Gausiai sukurti rašytojo kūriniai pasižymi turtinga lietuvių kalba, puikiais, gyvais gamtos vaizdais, gilia tėvynės meile, dideliu tėvynės ilgesiu tremtyje, liūdnais ir sunkiais išgyvenimais dėl Lietuvos okupacijos.
-
Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. Pagausančio dvaras, Ariogalos valsčius, Rusijos imperija – 1952 m. gruodžio 22 d. Rokbriun Kap Martenas (Roquebrune Cap Martin, Ero departamentas, Langedokas-Rusijonas, Prancūzija) – lietuvių diplomatas, rašytojas, lietuvių prozos modernintojas, artimas ekspresionizmui. 1910 m. parašė savo pirmąjį kūrinį – feljetoną „Dienos kančios“, kurį išspausdino laikraštyje „Lietuvos žinios“. Pasirašė Jurgio Rimošiaus…
-
1927–1931 metų laikotarpyje Binkis, Alijošiaus slapyvardžiu, spausdino periodikoje, ypač „Mūsų rytojaus žurnale”, humoristinio pobūdžio eiles – dainuškas ir poemas. Jų susidarė nemažas pluoštas, kai kurios išėjo ir atskirais leidiniais: „Tamošius Bekepuris ir kitos Alijošiaus dainuškos” (1928), ir t.t. (1931) ir pagaliau platus pomirtinis rinkinys „Kriaučius Motiejus” (1947). Stambesnieji šie kūriniai…
-
Bernas laisvūnas viliojo trečiafrontininkus jėga ir veržlumu, romantiniu polėkiu, kartu tai buvo natūralus, lietuviško gyvenimo sugestijas apibendrinantis vaizdinys. Kaip tipas bernas laisvūnas pirmą kartą pasirodė Borutos apsakymų rinkinyje „Drumstas arimų vėjas“ (1928). Vėliau analogiški personažai atsirado Antano Venclovos, Petro Cvirkos, Jono Šimkaus, t. y. trečiafrontininkų branduolį sudariusių rašytojų, kūriniuose. Ankstyvojoje…
-
Leonas Skabeika (1904–1936) – poetas simbolistas. 1925–1930 m. studijavo Lietuvos universiteto humanitarinių mokslų fakultete lietuvių ir prancūzų literatūras. Nuo 1923 m. rašė krikdemų valdžią kritikuojančius straipsnius „Aušrinėje“, „Jaunime“, „Kultūroje“, „Vienybėje“. 1929 m. Kaune išleistoje antologijoje „Pirmas dešimtmetis“ apie save rašė: „Gimiau 20-ame amžiuje. Mokausi gyventi. Už viską labiau nekenčiu robotų.…