Knygos
-
Antanas Vienažindys (1841 m. rugsėjo 26 d. Anapolyje – 1892 m. liepos 29 d. Laižuvoje) – lietuvių poetas, kunigas. Vienas pirmųjų lietuvių lyrikų, palikęs rankraštinį rinkinį Dainos, kuris buvo išspausdintas 1894 m.; daugelis šio rinkinio eilėraščių tapo liaudies dainomis. Baigė Varnių seminariją, kunigavo Panevėžyje, Šiaulėnuose, Krinčine, Vainute, Breslaujoje, klebonavo Laižuvoje…
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Šiame Jono Marcinkevičiaus rinktinių raštų tome publikuojami geriausi jo apsakymai, parašyti buržuazijos valdymo laikotarpiu, Didžiojo Tėvynės karo ir pokario metais.
-
Aprašomi 1863 m. sukilimo dalyviai, tautinių eilių, skirtų tuometiniam pasipriešinimui prieš Caro valdžios priespaudą, rinkinys.
-
Vladas Mozūriūnas (1922 m. vasario 1 d. Kaunas – 1964 m. birželio 9 d. Vilnius) – sovietinis poetas, rašytojas, redaktorius. Mokydamasis gimnazijoje Kaune 1938 m. įstojo į LKJS. 1940–1941 m. dirbo žurnale „Pionierius“, 1942–1944 m. fronto laikraščio „Už Tarybų Lietuvą“ redakcijoje. 1945–1948 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“, 1948–1954 m. žurnalo „Švyturys“, 1958–1964 m. žurnalo „Pergalė“ redaktorius. 1956 m. Maskvoje baigė Aukštąją partinę…
-
-
Kūriniuose vaizduojamas varguomenės gyvenimas, valstiečių vaikų kelias į mokslą, inteligentijos ieškojimai.
-
Autorės apsakymų rinkinyje vaizduojamas XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo jaunosios kartos troškimas siekti mokslų.
-
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Antrajame S. Nėries Raštų tome spausdinama 1940-1945 metų laikotarpio poetinė kūryba bei svarbiausi vertimai.
-
Trečiame Raštų tome spausdinama poetės proza, kelionių reportažai, pasisakymai. Publikuojami svarbiausi dienoraštiniai įrašai, laiškai, autobiografijos, pareiškimai.
-
Jonas Žilius-Jonila (Žilinskas, 1870 m. spalio 18 d. Jurkšuose, Paežerių valsčius – 1932 m. kovo 2 d. Smiltynėje, palaidotas Kopgalio kapinėse) – Lietuvos rašytojas, kunigas, redaktorius, valstybės veikėjas. Kūrinius pradėjo spausdinti 1893 m. Parašė eilėraščių, poemų, dramų, apsakymų, literatūrinių padavimų, publicistikos ir istorinių apybraižų, išvertė A. Mickevičiaus kūrinių.
-
„Daktaras Kripštukas pragare“ – bene įdomiausias literatūrinių pasakų rinkinys lietuvių literatūroje. Jau kelis dešimtmečius literatūros tyrinėtojai sutartinai pabrėžia, kad Juliaus Kaupo pasaka – tai gilią žmogiškąją prasmę turinti, filosofinės minties, išminties, gyvenimiško humoro ir pasakos nuotaikos sintezė, žavinti vaikus ir suaugusius. Pasakų herojai – patys įvairiausi – velniūkštis Juoduodegis, neramus žvejas…
-
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…
-
Graudinga, sunki varguolių vaikų dalia šiuose apsakymėliuose aprašyta. Jų autorė Liudvika Didžiulienė (1856-1925), pasirinkusi, kaip anuomet, XIX a. pabaigoje, buvo įprasta, savo raštams pasirašinėti slapyvardį – „Žmona” – pati buvo aštuonių vaikų motina ir, nors užaugusi bajoriškoje aplinkoje, didžiai atjautė paprastus žmones ir jų vaikus…
-
Romanas “Viešnia iš šiaurės” pasakoja tragišką herojės Aldonos istoriją. Rašytojas palietė skaudžias tuometinės Italijos ir Lietuvos gyvenimo problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno, Vilniaus politinę, kultūrinę atmosferą.