Knygos
-
ofija Kymantaitė-Čiurlionienė (1886 m. kovo 13 d. Joniškyje, Rusijos imperija – 1958 m. gruodžio 1 d. Kaune. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja, literatūros ir meno kritikė, dramaturgė, poetė, vertėja. Kūrinius pradėjo spausdinti 1905 m. Rašė eilėraščius, tautosakines poemas, dramos kūrinius, apsakymus, apysakas, tarmiškus monologus, išspausdino literatūros kritikos ir literatūros istorijos straipsnių, etiudų,…
-
Kazys Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas. 1922 m. išleido „Keturių vėjų pranašą“, 1924 m. kartu su kitais bendraminčiais (J. Petrėnu, S. Šemeriu, J. Tysliava ir kt.) įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“. Alijošiaus slapyvardžiu paskelbė satyrinių ir bumoristinių eiliuotų pasakojimų ir feljetonų. Ši knygėlė – Kazio Binkio nuotaikingos,…
-
Klemensas Dulkė – poetas, prozininkas, spaudos darbuotojas. Išleido dvi knygas vaikams – pasaką „Devyni raiteliai“ (1933) ir eilėraščių rinkinį „Paukšteliai čiulba“ (1937). Kaip ir autoriaus eilėraščiai suaugusiems, taip ir knygelės vaikams persmelktos meilės tėviškei. Ypač išaukštinama ir vaizdingai aprašoma tėvynės gamta, jos grožis, o visi šie patriotiški jausmai įpinami į…
-
Jonas Mackevičius–Nord – vaikų rašytojas, išleidęs tokias knygas kaip „Peliukės Micės laiškai“ (1934), „Samojedų berniuko nuotykiai“ (1935), „Velnio lašeliai“ (1935), „Peliukės Micės laiškai iš Latvijos“ (1937), „Mažutės pasakos“ (1938) ir „Aukso mieste“ (1939). Jono Mackevičiaus–Nord knygos vaikams nukelia skaitytoją į tolimiausius kraštus, į nematytą pasakų pasaulį. Peliukės Micės ir kitų…
-
Tai vienas įdomiausių J. Pilyponio romanų. Siužeto centre – dviejų gudrių plėšikų kova dėl keturių neįkainojamos vertės brangakmenių. Skaitytoją sudomins meistriškai plėtojama intriga, egzotiškojo Alžyro gamtos vaizdai, meilės trikampiai, geografinių žinių gausumas.
-
Tai vienas įdomiausių J. Pilyponio romanų. Siužeto centre – dviejų gudrių plėšikų kova dėl keturių neįkainojamos vertės brangakmenių. Skaitytoją sudomins meistriškai plėtojama intriga, egzotiškojo Alžyro gamtos vaizdai, meilės trikampiai, geografinių žinių gausumas.
-
Kazys Aleksandras Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčius – 1945 m. sausio 23 d. Nausėduose, prie Babtų) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Bendradarbiavo leidiniuose 1902–1914 m. – „Vienybė lietuvninkų“, 1904 m. – Varpas, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Kova“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Pasirašydavo Aitvaro, Al., Alfa, J.D., T. Driskiaus, Kaukės, K.…
-
Antanas Strazdas (1760–1833) – lietuvių poetas, pirmojo spausdinto lietuviškų eilėraščių rinkinio autorius, katalikų kunigas. 1814 m. jis išleido poezijos rinkinį „Giesmės svietiškos ir šventos“, kurį sudaro 9 pasaulietinio turinio eilėraščiai ir 2 religinės giesmės. Atskiru spaudiniu paskelbė lenkišką odę „Kant na pochwałę miasta Rygi“ („Giesmė Rygos miestui pagerbti“, 1824 m.).…
-
1938 m. Salomėja Nėris išleido ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį – „Diemedžiu žydėsiu“, laimėjusį Valstybinę literatūros premiją.
-
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…
-
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…
-
Pranas Mašiotas – vaikų rašytojas, pedagogas, vertėjas, vadovėlių autorius, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, už atsiminimų knygą „Ir aš mažas buvau“ 1938 metais gavęs Raudonojo kryžiaus literatūrinę premiją. Šis šviesaus atminimo rašytojas paliko gausybę knygų vaikams, žymiausios tarp jų – „Nepaprastos atostogos“ (1936), „Ir aš mažas buvau“ (1919), „Mūs mažiausiems,…
-
Vytauto Bičiūno (1893–1943) apysaką „Aukšlytė” (1938). Kūrinio herojus paauglys Algutis, vasarodamas kaime, susidomi žvejyba. Sapne jis nusileidžia į ežerą ir, klausydamasis mažos žuvytės, vardu Aukšlytė, daug sužino apie žuvų pasaulį, apie joms gresiančius pavojus. Kitoje situacijoje jis pats pavirsta pūgžliu ir tuos pavojus patiria savo kailiu.
-
J. Marcinkevičiaus apysakų knygoje „Sidabriniai varpai“ pagrindiniai veikėjai nelaimingi, atstumti, nesuprasti, išnaudojami žmonės, kurie tarsi sidabriniais varpais skambina apie patirtą neteisybę.
-
Romane „Meisteris ir sūnūs“ vaizduojamas XX a. pradžios carinės priespaudos ir 1905 m. revoliucijos metų Lietuvos kaimas. Jame iškeliamos geriausios liaudies savybės: optimistiškas požiūris į gyvenimą, laisvės meilė. Romane daug smagių istorijų, pokštų, komiškų nuotykių.
-
J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių. Pagrindinis veikėjas, keliaujantis per visus veikalo tomus – tautinės sąmonės žadintojas Budreika. Beveik 1000 puslapių trijų tomų…