Aprašymas
Kai pasensti, pasidarai nematoma. Tokia jau tiesa. Bet iš dalies pasijunti laisva.
Tiesiog nustoji ką nors reikšti, ir tai savotiškai išlaisvina.
Gyveni savo gyvenimą manydama, kad esi kažkas. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tačiau manaisi esanti reikšminga. O paskui supranti, kad staiga tapai niekas.
Olivija Kiteridž jau seniai išėjo į pensiją. Palaidojo vyrą, o sūnų mato retai. Dažniau sutinka buvusius mokinius ar kitus Krosbio gyventojus. Nepaliauja vertinti to, ką mato ir jaučia. Vis dar bando perprasti skausmingą gyvenimo painiavą. Kartais pyksta, kartais liūdi, o kartais tiesiog bijo numirti.
Noromis ar nenoromis įsipainiodama į sutiktų žmonių likimus, Olivija Kiteridž kaskart įsitikina, kad paprastų gyvenimo tiesų nėra. „Olivija, ir vėl“ – skausmingai atviras pasakojimas apie žmogaus egzistenciją ir jos pabaigą. Be dirbtino optimizmo, be saldaus senatvės romantizavimo. „Na, toks jau gyvenimas, – pasakytų Olivija. – Nieko čia nepadarysi.“
Tai antroji knyga apie išėjusią į pensiją atšiauraus būdo mokytoją. Už pirmąją – „Oliviją Kiteridž“ – Elizabeth Strout pelnė prestižinę Pulitzerio premiją. Pagal šį romaną sukurtas populiarus HBO serialas, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Frances McDormand, gavo aštuonias „Emmy“ statulėles ir beveik tris dešimtis kitų apdovanojimų.
Kad įvertintumėte „Oliviją, ir vėl“, neprivalote perskaityti „Olivijos Kiteridž“, tačiau tikriausiai vertėtų. Visai kaip gruntas, pirmoji knyga suteiks sodrumo ir padės viršutinio dažų sluoksnio spalvai išryškėti. – NP