Aprašymas
Nuo stulbinamai išsivysčiusios Eurazijos iki dar neseniai technologiškai primityviais buvusių Naujosios Gvinėjos gyventojų… Kodėl šiandieniniame pasaulyje egzistuoja tokia didelė skirtingų visuomenių nelygybė?
Derindamas įvairių mokslo šakų atradimus ir skirtingus požiūrius į visuomenių vystymąsi, antropologas Jaredas Diamondas imasi ambicingo darbo ir keliauja 13 tūkst. metų atgal į praeitį tam, kad išsiaiškintų, kodėl žemynų istorija klostėsi skirtingai. Knygoje „Ginklai, mikrobai ir plienas. Visuomenių likimas” siekiama istorinių priežasčių grandinėje atsekti kiek įmanoma tolimesnę praeitį, lėmusią visos žmonijos istoriją.
Daugumoje knygų, kuriose pasakojama pasaulio istorija, dėmesys sutelkiamas į raštingų Eurazijos ir Šiaurės Afrikos visuomenių istoriją nuo rašto atsiradimo maždaug 3000 m. pr. Kr. Tačiau retas istorikas ar antropologas drįsta nerti giliau ir apžvelgti ankstesnius laikus, nors būtent jie sudaro 99,9 proc. žmonių giminės istorijos. Tai menkai pažįstamas, bet nepaprastai reikšmingas istorijos laikmetis, kuriame galime atrasti ne tik akademiniu, bet ir praktiniu bei politiniu požiūriu svarbius atsakymus.
Jaredas Diamondas (gim. 1937) – itin plačios domėjimosi srities amerikiečių tautybės tyrinėtojas, išrinktas vienu iš dešimties įtakingiausių pasaulio intelektualų, pelnęs prestižinių mokslo ir literatūros premijų. Antropologas, fiziologas, ekologas, biologas, geografijos profesorius, sukūręs ne vieną mokslo populiarinimo žanro bestselerį, tarp kurių garsiausia – „Ginklai, mikrobai ir plienas” (pirmą kartą išleista 1997) – išversta net į 37 kalbas, pagal ją yra sukurtas dokumentinis filmas.
