Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme.
Per savo kūrybos laiką Žemaitė parašė per 150 apsakymų, apysakų, apybraižų, keliolika pjesių, kurias tuo metu itin mėgta vaidinti. Jos publikacijas papildo pasakojimas apie vaikystę, publicistiniai straipsniai ir korespondencijos.
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
1916 m. Amerikoje išleistoje knygoje „Kelionė į Šidlavą“ realistiškai aprašoma kolektyvinė kelionė į atlaidus. Žemaitė rašė: „Per tą keletą dienų Šidlavoje, ką ausys girdėjo, ką akys regėjo, nieko nepridėjus, nieko nenutraukus, – išpasakojau viską. Šidlava toli pasiliko, o ausyse varpai tebeskamba, triukšmas tebeūžia; akyse gi žmonių minios tebekruta, tebemirga.“
Vincas Mickevičius-Kapsukas (1880 m. balandžio 7 d. (kovo 23 d. pagal Julijaus kalendorių), Būdviečiuose, Vilkaviškio raj., Lietuvoje – 1935 m. vasario 17 d. Maskvoje, Sovietų Sąjungoje) – Lietuvos ir tarptautinis politinis veikėjas, aktyvus Lietuvių tautinio sąjūdžio dalyvis, varpininkas, revoliucionierius, publicistas, redaktorius, vienas iš Lietuvos komunistų partijos įkūrėjų ir lyderių, Lietuvos…
Simonas Stanevičius (1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių raj. – 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Stanevičiaus kūryboje svarbūs tautosakos motyvai, jo kūryba artima liaudžiai. Pasakėčiose dažnai išreiškė moralines idėjas, kartais naudojo senovės graikų klasiko Ezopo motyvus.
