Description
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja.
Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė rūpinosi švietimu ir kartu inteligentijos ugdymu, liaudies etikos diegimu.
Rašytojai nesvetimas didaktizmas – teigiamų veikėjų lūpomis ji dažnai išsako savo pačios mintis. Didžiulienės kūryba svarbi ne tik savo visuomeniškumu. Jos kūrinių, parašytų rytų aukštaičių tarme, žodynas yra daug švaresnis už pirmtakų, ji viena pirmųjų įvedė į literatūrą iš liaudies kilusio lietuvio inteligento paveikslą, kurį vėliau raiškesnį ir meniškesnį sukūrė Lazdynų Pelėda, Antanas Vienuolis ir kiti.
