Žemaitė
-
Ciklo „Laimė nutekėjimo” apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą („Marti”, „Petras Kurmelis”, „Topylis”, „Neturėjo geros motinos”), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas („Sutkai”, „Sučiuptas velnias”).
-
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
-
1916 m. Amerikoje išleistoje knygoje „Kelionė į Šidlavą“ realistiškai aprašoma kolektyvinė kelionė į atlaidus. Žemaitė rašė: „Per tą keletą dienų Šidlavoje, ką ausys girdėjo, ką akys regėjo, nieko nepridėjus, nieko nenutraukus, – išpasakojau viską. Šidlava toli pasiliko, o ausyse varpai tebeskamba, triukšmas tebeūžia; akyse gi žmonių minios tebekruta, tebemirga.“
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme. Per savo kūrybos laiką Žemaitė parašė per 150 apsakymų, apysakų, apybraižų, keliolika pjesių, kurias tuo metu itin mėgta vaidinti. Jos publikacijas papildo pasakojimas…
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme.
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme.
-
Petras Kurmelis – darbštus valstietis, mamos prispaustas veda iš išskaičiavimo: ūkiui reikalingas marčios kraitis. Tačiau vedybos laimės neatneša. Savo liūdesį jis skandina degtinėje, nuolat priekaištaudamas mirusiai mamai, kad ji nepatarė geriau ieškoti ne pinigingos, bet mylinčios žmonos…