Knygos
-
Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Pirmasis didesnės apimties kūrinys – „Klaida“, 1908–1909 m. publikuotas laikraštyje „Viltis“ ir išleistas pilna knyga 1909 m.…
-
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. Kaip poetas debiutavo 1903 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dul-dul dūdelė“ pasirodė…
-
Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. – 1931 m. gruodžio 24 d.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Nuo 1916 m. buvo Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius,…
-
Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862 m. spalio 21 d. Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje. – 1932 m. birželio 28 d.Kaune) – kunigas, profesorius; XIX ir XX a. lietuvių romantizmo poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. Poemoje „Reseinių Magdė” vaizduojama Lietuvos bajorų sulenkėjimo…
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. – 1931 m. gruodžio 24 d.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Nuo 1916 m. buvo Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius,…
-
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Vincas Krėvė – Mickevičius – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė);…
-
Sofija Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. – 1926 m. kovo 14 d.) – Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja, žinoma slapyvardžiu Lazdynų Pelėda. Rašyti pradėjo dar 1896 m., kai Sofiją Pšibiliauskienę, gyvenusią tuomet Meškių-Gadoniškių dvarelyje, aplankė Peterburgo universiteto studentas Povilas Višinskis, jau iki tol lietuvių literatūrai suradęs Žemaitę ir Šatrijos Raganą.…
-
Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. – 1902 m. lapkričio 26 d.) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas. Jo literatūriniais pseudonimais buvo Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas, Smalaūsis ir Baronas. Antanas Baranauskas pasižymėjo kaip lietuvių kalbos tyrinėtojas, padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai.…
-
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880 m. sausio 12 d. – 1967 m. sausio 21 d.) – Lietuvos poetas, knygnešys. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Eilėraščius pradėjo rašyti paskatintas Povilo Višinskio, daugiausia rašė 1904–1910 m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Jovaro poezijoje prieštaringai kryžiavosi socialdemokratinės spaudos agitacinė frazeologija, inteligentų…
-
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Apysakoje autorius išreiškė savo susižavėjimą lietuvių liaudies kultūra žiloje praeityje. Tai kūrinys apie didvyrišką Pilėnų kovą su kryžiuočiais ir tragišką tos kovos finalą.