Knygos
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Pranas Mašiotas – vaikų rašytojas, pedagogas, vertėjas, vadovėlių autorius, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, už atsiminimų knygą „Ir aš mažas buvau“ 1938 metais gavęs Raudonojo kryžiaus literatūrinę premiją. Šis šviesaus atminimo rašytojas paliko gausybę knygų vaikams, žymiausios tarp jų – „Nepaprastos atostogos“ (1936), „Ir aš mažas buvau“ (1919), „Mūs mažiausiems,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vytauto Bičiūno (1893–1943) apysaką „Aukšlytė” (1938). Kūrinio herojus paauglys Algutis, vasarodamas kaime, susidomi žvejyba. Sapne jis nusileidžia į ežerą ir, klausydamasis mažos žuvytės, vardu Aukšlytė, daug sužino apie žuvų pasaulį, apie joms gresiančius pavojus. Kitoje situacijoje jis pats pavirsta pūgžliu ir tuos pavojus patiria savo kailiu.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Romane „Meisteris ir sūnūs“ vaizduojamas XX a. pradžios carinės priespaudos ir 1905 m. revoliucijos metų Lietuvos kaimas. Jame iškeliamos geriausios liaudies savybės: optimistiškas požiūris į gyvenimą, laisvės meilė. Romane daug smagių istorijų, pokštų, komiškų nuotykių.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis, Lietuvoje – 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanija, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė); nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių. Pagrindinis veikėjas, keliaujantis per visus veikalo tomus – tautinės sąmonės žadintojas Budreika. Beveik 1000 puslapių trijų tomų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“ – apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazys Aleksandras Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčius – 1945 m. sausio 23 d. Nausėduose, prie Babtų) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Bendradarbiavo leidiniuose 1902–1914 m. – „Vienybė lietuvninkų“, 1904 m. – Varpas, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Kova“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Pasirašydavo Aitvaro, Al., Alfa, J.D., T. Driskiaus, Kaukės, K.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. – 1902 m. lapkričio 26 d.) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas. Jo literatūriniais pseudonimais buvo Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas, Smalaūsis ir Baronas. Antanas Baranauskas pasižymėjo kaip lietuvių kalbos tyrinėtojas, padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Apysakoje „Kaliniai“ (1908) esminė yra ir vaiko-motinos tema.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 m. sausio 6 d. Pilotiškėse, Marijampolės apskritis – 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje, Kauno rajonas. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.) – XX a. Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas. 1927 m. išleistas jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė rašyti romaną „Altorių šešėly“. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Po metų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Justinas Tumėnas (1881–1946) – poetas, rašytojas, didaktinių kūrinių autorius, brandos kursų Kaune steigėjas ir vadovas. Gausiai sukurti rašytojo kūriniai pasižymi turtinga lietuvių kalba, puikiais, gyvais gamtos vaizdais, gilia tėvynės meile, dideliu tėvynės ilgesiu tremtyje, liūdnais ir sunkiais išgyvenimais dėl Lietuvos okupacijos.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Pirmasis didesnės apimties kūrinys – „Klaida“, 1908–1909 m. publikuotas laikraštyje „Viltis“ ir išleistas pilna knyga 1909 m.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. Kaip poetas debiutavo 1903 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dul-dul dūdelė“ pasirodė…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jurgis Tilvytis (literatūrinis slapyvardis Žalvarnis, 1880 m. balandžio 20 d. – 1931 m. gruodžio 24 d.) – Lietuvos kunigas, poetas, švietėjas, redaktorius. Nuo 1916 m. buvo Šėtos bažnyčios rektorius, Šėtoje įsteigė pradžios mokyklą, progimnaziją, organizavo vietos savivaldą, pats buvo valsčiaus viršaitis, organizavo savanorius Lietuvos nepriklausomybei ginti. Rėmė laisvės kovų savanorius,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Skripkauskas (1904 m. balandžio 13 d. Ritinės kaime, Židikų valsčiaus, Mažeikių rajonas – 1941 m. gruodžio 18 d. Gorkyje, Rusija) – Lietuvos spaudos darbuotojas, prozininkas, rezistentas. Bendradarbiavo laikraščiuose „Šiaulietis“, „Šiaurės Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunųjų pasaulis“, kituose periodiniuose leidiniuose. Parašė ir išleido romanus: „Jis ir moteris“ (1931 m.), „Romanas be moters“ (1932, 2004 m.),…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
