Knygos
-
„Eglė žalčių karalienė“ – lietuvių liaudies pasaka, kurią Salomėja Nėris sueiliavo. Įvairūs šaltiniai teigia, kad žinoma daugiau nei kelios dešimtys šios pasakos versijų, o panašaus siužeto istorijų turi ir kitos šalys. Beje, tai viena iš tų retų pasakų, kurių pabaiga nėra laiminga. Pirmą kartą šią istoriją dar 1837-ais metais publikavo…
-
Pranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 ar 16 d. Paneveržyje, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojas. Sukūrė dainų ir muzikinių pjesių. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Liaudies namuose akomponavo ir atlikinėjo Bethoveno, Ferenco…
-
„Kryžių Lietuvos“ eilėraščius Boruta pradėjo rašyti Telšių kalėjime, kur buvo uždarytas kartu su maištingais žemaičiais. Susidūrus su prievarta, buvo dvi išeitys: 1) pateisinti prievartą kaip istorinį būtinumą, išsipirkti kompromisų kaina ramų kampelį esamoje santvarkoje ir gražiai giedoti apie savo širdies prieštaravimus, 2) šokti prieš durtuvus, plėšytis prievartos kilpoje, daužyti žodžiu…
-
Lietuvių literatūros klasiko B. Sruogos kūrinyje jaunimui lyrine forma apdainuojama Vilniaus įkūrimo legenda apie baugų Gedimino sapną, kuriame pasirodo Geležinis vilkas, ir lemtingą vyriausiojo Lietuvos žynio Lizdeikos pranašystę.
-
„Kasdienės istorijos” (1938) – antrasis P.Cvirkos novelių rinkinys – rodo subrendusį pasakotojo talentą. Čia atsisakoma nuo nereikalingų stiliaus puošmenų, taupomas žodis, ieškoma taiklių posakių ir vaizdų, susitelkiama į vieną reikšmingesnį įvykį, veikėjų skaičius minimaliai sumažintas, nesiekiama sudėtingesnės psichologinės analizės. Novelėse žmonės rodomi pačiu reikšmingiausiu jų gyvenimo momentu, siužetai paimti iš…
-
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
-
Jonas Mackevičius–Nord – vaikų rašytojas, išleidęs tokias knygas kaip „Peliukės Micės laiškai“ (1934), „Samojedų berniuko nuotykiai“ (1935), „Velnio lašeliai“ (1935), „Peliukės Micės laiškai iš Latvijos“ (1937), „Mažutės pasakos“ (1938) ir „Aukso mieste“ (1939). Jono Mackevičiaus–Nord knygos vaikams nukelia skaitytoją į tolimiausius kraštus, į nematytą pasakų pasaulį. Peliukės Micės ir kitų…
-
Justinas Tumėnas (1881–1946) – poetas, rašytojas, didaktinių kūrinių autorius, brandos kursų Kaune steigėjas ir vadovas. Gausiai sukurti rašytojo kūriniai pasižymi turtinga lietuvių kalba, puikiais, gyvais gamtos vaizdais, gilia tėvynės meile, dideliu tėvynės ilgesiu tremtyje, liūdnais ir sunkiais išgyvenimais dėl Lietuvos okupacijos.
-
Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…
-
-
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…
-
Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d. Klangiuose, Veliuonos valsčius, Rusijos imperija – 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje, LTSR) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas. Studijuodamas Meno mokykloje, Cvirka intensyviai įsitraukė į literatūrinį darbą: aktyviai bendradarbiavo spaudoje, rašė eilėraščius, apsakymus, publicistiką (pastaroji buvo vienas pagrindinių pragyvenimo šaltinių). Rašė ir vaikams. Pirmosios jo pasakų ir…
-
Kazimieras Antanas BUTLERIS (1867-1945) – rašytojas, Rusijoje žinomas kaip Vladimiras Butleris, o Lietuvoje – Vladas Butleris. Gimęs 1867 m. balandžio 23 d. Civilske, užaugęs Nižnyj Novgorode, baigė Sankt Peterburgo komercinę ir Tverės junkerių mokyklas, dvejus metus tarnavo karininku, paskui 1893 m. perėjo į tarnybą carinės Rusijos policijoje. Iki 1914 m.…
-
Liūnės Janušytės romanas „Korektūros klaida“, pirmąkart išleistas „Sakalo“ leidyklos 1938 m., yra nepralenktas prieškarinio lietuvių susitikimo su užburiančiu Paryžiumi pavyzdys. Romane susitinka čia besimokantys lietuviai, apsigyvenę Lotynų kvartale. Jų prototipus nesunku atpažinti: tai savo istoriją pasakojanti žurnalistė Liūnė, aktorius Juozas (Miltinis), dailininkai Paulius (Augius) ir Viktoras (Petravičius).
-
Romano siužetui autorius pasirinko XIX a, pabaigoje liūdnai pagarsėjusį istorinį faktą – caro valdžios susidorojimą su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais prievartai ir savivalei.
-
Romano siužetui autorius pasirinko XIX a, pabaigoje liūdnai pagarsėjusį istorinį faktą – caro valdžios susidorojimą su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais prievartai ir savivalei.