Knygos

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Juozas Čerkesas (slapyv. Besparnis; 1884 m. kovo 19 d. Karsakiškio valsčiuje, Bernotuose – 1949 m. spalio 16 d. Panevėžyje) – poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. Buvo nepriklausomos Lietuvos pirmojo, 1918 m. įkurto Panevėžio apskrities parapijų komiteto vicepirmininkas, 1919–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. Vertėsi privačia advokato praktika Panevėžio apygardos teisme.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. Kaip poetas debiutavo 1903 m. Pirmasis eilėraščių rinkinys „Dul-dul dūdelė“ pasirodė…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Adomas Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas, 1860–1938) buvo spalvinga asmenybė. Poetas ir kritikas, teologas ir matematikas, visuomenės veikėjas ir publicistas. Poetas A. Jakštas taip pat parašė matematikos ir logikos vadovėlius. Poeziją pradėjo spausdinti 1884 m. „Aušroje“. Poezijoje vyrauja žmogaus santykio su Dievu ir Visata, patriotinės, gamtos temos, ryšku intelektualumas, racionalumas, taisyklinga…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Pirmoji publikuoti savo kūrinius pradėjo Sofija, tačiau vėliau po tuo…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Juozas Čerkesas (slapyv. Besparnis; 1884 m. kovo 19 d. Karsakiškio valsčiuje, Bernotuose – 1949 m. spalio 16 d. Panevėžyje) – poetas, publicistas, tarpukario Panevėžio krašto visuomenės veikėjas. Buvo nepriklausomos Lietuvos pirmojo, 1918 m. įkurto Panevėžio apskrities parapijų komiteto vicepirmininkas, 1919–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. Vertėsi privačia advokato praktika Panevėžio apygardos teisme.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Pranas Mašiotas – vaikų rašytojas, pedagogas, vertėjas, vadovėlių autorius, kultūros ir visuomenės veikėjas, publicistas, už atsiminimų knygą „Ir aš mažas buvau“ 1938 metais gavęs Raudonojo kryžiaus literatūrinę premiją. Šis šviesaus atminimo rašytojas paliko gausybę knygų vaikams, žymiausios tarp jų – „Nepaprastos atostogos“ (1936), „Ir aš mažas buvau“ (1919), „Mūs mažiausiems,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Vytauto Bičiūno (1893–1943) apysaką „Aukšlytė” (1938). Kūrinio herojus paauglys Algutis, vasarodamas kaime, susidomi žvejyba. Sapne jis nusileidžia į ežerą ir, klausydamasis mažos žuvytės, vardu Aukšlytė, daug sužino apie žuvų pasaulį, apie joms gresiančius pavojus. Kitoje situacijoje jis pats pavirsta pūgžliu ir tuos pavojus patiria savo kailiu.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Romane „Meisteris ir sūnūs“ vaizduojamas XX a. pradžios carinės priespaudos ir 1905 m. revoliucijos metų Lietuvos kaimas. Jame iškeliamos geriausios liaudies savybės: optimistiškas požiūris į gyvenimą, laisvės meilė. Romane daug smagių istorijų, pokštų, komiškų nuotykių.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis, Lietuvoje – 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanija, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė); nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių. Pagrindinis veikėjas, keliaujantis per visus veikalo tomus – tautinės sąmonės žadintojas Budreika. Beveik 1000 puslapių trijų tomų…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    J. Marcinkevičiaus trijų tomų romanas pretenzingu pavadinimu „Mes ateinam“ – apie 1905 – 1918 m. įvykius. Pirmame tome apie 1905 m. aprašomos tiek revoliucinės nuotaikos, tiek senos epochos veikėjų baimė dėl ateinančių naujo gyvenimo šauklių.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Kazys Aleksandras Puida (1883 m. kovo 19 d. Šėtijuose, Lekėčių valsčius – 1945 m. sausio 23 d. Nausėduose, prie Babtų) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, spaudos darbuotojas, vertėjas. Bendradarbiavo leidiniuose 1902–1914 m. – „Vienybė lietuvninkų“, 1904 m. – Varpas, „Lietuvių laikraštis“, „Draugija“, „Kova“, „Viltis“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Pasirašydavo Aitvaro, Al., Alfa, J.D., T. Driskiaus, Kaukės, K.…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanas Baranauskas (1835 m. sausio 17 d. – 1902 m. lapkričio 26 d.) – XIX a. vidurio lietuvių Romantizmo poetas, katalikų dvasininkas, Seinų vyskupas, kalbininkas, matematikas, Biblijos vertėjas. Jo literatūriniais pseudonimais buvo Bangputys, Jurksztas Smalaūsis, Jurkštas, Smalaūsis ir Baronas. Antanas Baranauskas pasižymėjo kaip lietuvių kalbos tyrinėtojas, padėjo pagrindus lietuvių dialektologijai.…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Lazdynų Pelėda – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. Paragiuose – 1926 m. kovo 15 d. ten pat) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872 m. gegužės 15 d. Šiauliuose – 1957 m. liepos 19 d. Kaune). Apysakoje „Kaliniai“ (1908) esminė yra ir vaiko-motinos tema.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Vincas Mykolaitis-Putinas (1893 m. sausio 6 d. Pilotiškėse, Marijampolės apskritis – 1967 m. birželio 7 d. Kačerginėje, Kauno rajonas. Palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.) – XX a. Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas. 1927 m. išleistas jo simbolistinių eilėraščių rinkinys „Tarp dviejų aušrų“, 1933 m. pabaigė rašyti romaną „Altorių šešėly“. 1935 m. oficialiai atsisakė kunigystės ir vedė. Po metų…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitės kūryboje vyrauja epiškas, objektyvizuotas, su ironijos, komizmo elementais pasakojimas, vaizduojama kasdienė, gerai pažįstama pobaudžiavinio Lietuvos kaimo buitis, materialiniai ir etiniai valstiečių santykiai, darbai, daug vietos skiriama moterų padėčiai.…