Knygos
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Trečiasis Salomėjos Nėries poezijos rinkinys „Per lūžtantį ledą“ – dedikuotas tragiškai žuvusiems lakūnams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Jame dominuoja platūs mostai, veržlus sakalų įvaizdis, jūros, bangų, žuvėdros, lūžtančio ledo metaforos, perteikiančios lyrinio subjekto prieštaringų emocijų skalę.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apsakymai apie senojo kaimo gyvenimą, draugystę, svajones, apie vaiko santykius su jį supančiu gyvuoju pasauliu.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Albinas Baltramiejūnas (1905 m. vasario 27 d. Gilbonyse, Panevėžio raj. – 1941 m. birželio 25 d. Rainiuose, Telšių raj.) – lietuvių poetas, žurnalistas, Rainių kankinys. Jaunystėje tėvai norėjo leisti į kunigus, tačiau, nors ir mokėsi kunigų seminarijoje, vėliau ją metė. Apie 1924 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Studentaudamas…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Mackevičius–Nord – vaikų rašytojas, išleidęs tokias knygas kaip „Peliukės Micės laiškai“ (1934), „Samojedų berniuko nuotykiai“ (1935), „Velnio lašeliai“ (1935), „Peliukės Micės laiškai iš Latvijos“ (1937), „Mažutės pasakos“ (1938) ir „Aukso mieste“ (1939). Jono Mackevičiaus–Nord knygos vaikams nukelia skaitytoją į tolimiausius kraštus, į nematytą pasakų pasaulį. Peliukės Micės ir kitų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Garsaus archeologo ir rašytojo Petro Tarasenkos nuotykių knygoje pasakojama, kaip trys Velikuškių kaimo mokyklos IV skyriaus mokiniai – Valė, Jonas ir Marius, kartu su mokytoja ir draugais apžiūrinėdami archeologų kasinėjamą piliakalnį, pasiklydo ir pateko į… akmens amžiaus gyvenvietę. Čia ir prasidėjo vaikų nuotykiai praeityje…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Petras Vaičiūnas (1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos raj. – 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. Ankstyvajai poezijai būdinga folklorizmas (eilėraštis „Nurimk, sesut” virto populiaria liaudies daina) ir simbolizmas (eilėraščių rinkiniai „Rasoti spinduliai” 1923, „Tekanti saulė” 1925), gyvenimo džiaugsmo,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vincas Krėvė – Mickevičius – universalių užmojų, įvairių žanrų kūrėjas, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą, jungęs savo tautos ir Rytų išmintį, istorinių veikalų kūrėjas, Biblijos interpretatorius, literatūrinio folklorizmo pradininkas, plačios stilistinės amplitudės rašytojas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė);…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Sofija Pšibiliauskienė (1867 m. rugsėjo 16 d. – 1926 m. kovo 14 d.) – Lietuvos visuomenės veikėja, rašytoja, žinoma slapyvardžiu Lazdynų Pelėda. Rašyti pradėjo dar 1896 m., kai Sofiją Pšibiliauskienę, gyvenusią tuomet Meškių-Gadoniškių dvarelyje, aplankė Peterburgo universiteto studentas Povilas Višinskis, jau iki tol lietuvių literatūrai suradęs Žemaitę ir Šatrijos Raganą.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880 m. sausio 12 d. – 1967 m. sausio 21 d.) – Lietuvos poetas, knygnešys. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Eilėraščius pradėjo rašyti paskatintas Povilo Višinskio, daugiausia rašė 1904–1910 m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Jovaro poezijoje prieštaringai kryžiavosi socialdemokratinės spaudos agitacinė frazeologija, inteligentų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apysakoje autorius išreiškė savo susižavėjimą lietuvių liaudies kultūra žiloje praeityje. Tai kūrinys apie didvyrišką Pilėnų kovą su kryžiuočiais ir tragišką tos kovos finalą.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Balvočius–Gerutis (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj,.) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje. Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apysaka pradedama lyrine įžanga, kuria kreipiamasi į moterį, grįžtama į jaunas dienas, gailimasi, kad jiedu anksčiau nepažinoję vienas kito. Biliūnas jausmui suteikia pirmenybę. Siužetinėje apysakos pradžioje pasirodo jau pažįstamas Biliūno pasakotojas – ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis įsižiūrintis į gyvenimo grožį, į žmones, besistengiantis juos suprasti. Svarbiausias pirmosios dalies…