Lietuvių autorių kūriniai
-
„Altorių šešėly“ – Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) psichologinis romanas. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys lietuvių literatūroje. Jame aprašomas Liudo Vasario – jauno kunigo – gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis išsivaduoti iš visuomenės primestų dogmų. Kūrinyje sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Ypač ryškus romano motyvas –…
-
„Altorių šešėly“ – 1933 m. išleistas Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) psichologinis romanas. Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys lietuvių literatūroje. Jame aprašomas Liudo Vasario – jauno kunigo – gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis išsivaduoti iš visuomenės primestų dogmų. Kūrinyje sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės.…
-
Petras Vaičiūnas (1890 m. liepos 11 d. Piliakalniuose, Jonavos raj. – 1959 m. birželio 7 d. Vilniuje) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas. P. Vaičiūnas atėjo į literatūrą XX amžiaus antrajame dešimtmetyje kartu su B. Sruogos, V. Mykolaičio-Putino, K. Binkio, I. Šeiniaus, J. Savicko karta, kai…
-
Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880 m. sausio 12 d. – 1967 m. sausio 21 d.) – Lietuvos poetas, knygnešys. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Eilėraščius pradėjo rašyti paskatintas Povilo Višinskio, daugiausia rašė 1904–1910 m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Jovaro poezijoje prieštaringai kryžiavosi socialdemokratinės spaudos agitacinė frazeologija, inteligentų…
-
Liudas Gira (1884 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje – 1946 m. liepos 1 d. Vilniuje, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse) – lietuvių poetas, dramaturgas, kritikas, publicistas, vertėjas, prieštaringai vertinamas kultūros ir sovietinės valdžios veikėjas, prisidėjęs prie Lietuvos okupacijos. Kūrinius pradėjo spausdinti nuo 1902 m. (apsakymai „Šūvis“ – „Lietuva“, Nr. 37; „Panaktinis“ – „Naujienos“, Nr. 6.) Kaip poetas debiutavo…
-
Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki. Ar įmanoma tą patį žmogų įsimylėti antrą kartą, nors jis kadaise sudaužė širdį ir gyvenimą į šipulius? Ką daryti, kai peržengus penkių dešimčių metų slenkstį įsisuka beprotiškų jausmų verpetai? Žengti į tą pačią upę –…
-
Agnė Kazakevičiūtė de Velázquez yra vadybos mokslų daktarė. Dar paauglystėje susidomėjusi vidine žmogaus galia, vėliau ėmė nuodugniau studijuoti šią sritį ir lavinti ekstrasensorinius gebėjimus. Tapo Silva metodo meistre, angelologe. Hobiu buvusi veikla laikui bėgant transformavosi į vieną profesinio kelio atšakų. Skleisdama angelų pasaulio išmintį, Agnė padeda žmonėms plėsti sąmoningumą ir…
-
„Anksti rytą“ – tai pirmasis išleistas Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys, parašytas poetei dar studijuojant universitete Kaune.
-
Trečiasis trilogijos romanas, užbaigiantis pasakojimą apie „Karūnos be karaliaus“ bei „Vilniaus Madonos“ herojus.
-
Konstantinas Jasiukaitis (slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt. 1882 m. balandžio 16 d. Laboruose, Pakruojo rajonas. – 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. gyveno Šiauliuose, bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“,…
-
Liūnė Janušytė (tikr. vardas Liucija, 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje – 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja, vertėja. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonuose išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Būdingos netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios…
-
Silvestras Teofilis Valiūnas (1789 m. liepos 11 d. Paūnikiuose – 1831 m. gegužės 19 d.) – Lietuvos poetas. Mokėsi Raseinių mokykloje. 1812 m. baigė Vilniaus Vyriausiąją kunigų seminariją, tačiau kunigu nebuvo įšventintas. Įstojo į Napoleono kariuomenės lietuvišką pulką, dalyvavo mūšiuose. Grįžęs į Žemaitiją, apsigyveno Aušbikavyje ir įsitraukė į kultūrinį gyvenimą. Lenkų ir lietuvių kalbomis parašė…
-
Vytauto Mečislavo Valiulio poezijos knyga. Vyraujantys motyvai – meilė, gamta, žmogaus gyvenimo prasmė, jo santykis su žeme bei gimtine.
-
Vinco Krėvės „Antanuko rytas“ – iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta, kiek naivoka, tačiau jos gelmėse glūdi ontologinis būties pradas, archetipų pasaulio vaizdinys. Vaiko žvilgsnis persmelktas pirmapradės mitologijos gylio.
-
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
„Antrasis pasaulio tvanas“, kurio pirmoji dalis Kaune pasirodė 1930 m., o antroji – po kelerių metų (1934 m.). Tai neabejotinai tikras fantastikos romanas ir dėl to nekyla jokių abejonių. Pagal fantastinės literatūros kanonus tai nuotykių fantastika, kuri yra artima tradicinei mokslinei fantastikai savo idėjomis ir dargi siužetu. Romane galima aptikti…