lietuviu autoriu kuriniai

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Klemensas Dulkė – poetas ir prozininkas (tikr. Baltutis) gimė Žibikuose. Studijavo Kauno meno mokykloje ir Vytauto Didžiojo( universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. Eilėraščius pradėjo spausdinti periodikoje nuo 1923, noveles – nuo 1932. Išleido poezijos rinkinius „Po tėviškės klonius” (1929), „Devyni raiteliai” (poėmi 1933), „Upokšniai šnara” (1935), eilėraščių vaikams knygeles „Paukšteliai čiulba”…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Liūnė Janušytė (tikr. vardas Liucija, 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje – 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja, vertėja. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonuose išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Būdingos netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    J. Marcinkevičiaus apysakų knygoje „Sidabriniai varpai“ pagrindiniai veikėjai nelaimingi, atstumti, nesuprasti, išnaudojami žmonės, kurie tarsi sidabriniais varpais skambina apie patirtą neteisybę.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Pranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 ar 16 d. Paneveržyje, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojas. Sukūrė dainų ir muzikinių pjesių. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Liaudies namuose akomponavo ir atlikinėjo Bethoveno, Ferenco…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    S. Bieliackinas pasižymėjo ypatingu darbštumu: rengė mokslines teisės knygas rusų ir lietuvių kalbomis, rašė straipsnius. Rašytojo talentą išbandė kurdamas poeziją, noveles. Literatūriškai aprašė linksmas savo teismų praktikos situacijas, jas sudėjo į humoreskų ir apysakų rinkinį „Prie teisėtumo aruodo“ (1934). Knygoje atsiskleidžia S. Beliackino humoristo talentas. Teismuose būdamas įvairių gyvenimiškų dramų…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    „Antrasis pasaulio tvanas“, kurio pirmoji dalis Kaune pasirodė 1930 m., o antroji – po kelerių metų (1934 m.). Tai neabejotinai tikras fantastikos romanas ir dėl to nekyla jokių abejonių. Pagal fantastinės literatūros kanonus tai nuotykių fantastika, kuri yra artima tradicinei mokslinei fantastikai savo idėjomis ir dargi siužetu. Romane galima aptikti…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Simonas Bieliackinas (1874 m. spalio 13 d. Mogiliove, Baltarusija – 1944 m. Osvencime, Lenkija) – žydų kilmės Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, VDU Teisių fakulteto dėstytojas, poetas, prozininkas. Kūrinius rašė rusiškai ir pats vertė į lietuvių kalbą. Kūrybai būdinga erdvės ir laiko abstraktumas, joje keliamos auklėjimo, šeimos, moralės problemos. Išleido novelėmis…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Justinas Pilyponis (1907 m. lapkričio 24 d. – 1947 m. liepos 4 d.) – prozininkas, vienas nuotykinės, detektyvinės ir fantastikos žanro lietuvių literatūros pradininkų. Pirmoji rašytojo publikacija buvo apsakymas, 1927 m. išspausdintas savaitraštyje „Šaltinis“. Kūriniuose išlaikoma intriga, tačiau mažoka vaizdingos aplinkos, trūksta psichologinės motyvacijos. Kai kurios publikacijos leistos Justo Gesiulio slapyvardžiu. Be romanų, J. Pilyponis…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Jonas Marcinkevičius (1900 m. gruodžio 26 d. Radviliškis – 1953 m. liepos 31 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Parašė istorijos tematikos romanų, apysakų ir apsakymų, apybraižų, pjesių. Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai.…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Petras Maželis (1894 m. rugsėjo 21 d. Cipriškis, Obelių valsčius – 1966 m. gegužės 21 d. Telšiai, palaidotas Telšių katedroje) – Lietuvos vyskupas, rašytojas. 1923 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Paskirtas Šv. Antano parapijos Telšiuose vikaru, dirbo tikybos mokytoju lenkų progimnazijoje. 1924–1928 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filosofiją, pedagogiką ir…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    „Raudonos Kauno naktys” – erotinių aistrų apysaka (ypač jos antroji dalis), kurios pavadinimas asocijuojasi su „Raudonųjų žibintų” gatve. Jame vaizduojama ne tik naktinis Kauno gyvenimas, bet ir finansinės valdininkų aferos, tragikomiškos meilės ir aistros peripetijos.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    uozas Balkus (1903 m. vasario 11 d. Mahanoi Sityje, Pensilvanijos valstija, JAV – 1932 m. lapkričio 29 d. Kaune, palaidotas Kalvarijoje) – pedagogas ir poetas. Gimė Amerikoje, išeivių iš Suvalkų gubernijos šeimoje. Tėvui žuvus Pirmajame pasauliniame kare, motina su šeima nusprendė grįžti į gimtąjį Trakiškių kaimą. Juozas mokėsi Punsko pradinėje…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Visais laikais vaikai žavėjosi V. Pietario pasaka „Lapės gyvenimas ir mirtis”. Įdomūs ir vaizdingai atskleisti pasakos veikėjų – lapės gudruolės ir amžinai alkano vilko, katinėlio ir gaidelio bei kitų personažų charakteriai sužavės jaunuosius skaitytojus.

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    „Antrasis pasaulio tvanas“, kurio pirmoji dalis Kaune pasirodė 1930 m., o antroji – po kelerių metų (1934 m.). Tai neabejotinai tikras fantastikos romanas ir dėl to nekyla jokių abejonių. Pagal fantastinės literatūros kanonus tai nuotykių fantastika, kuri yra artima tradicinei mokslinei fantastikai savo idėjomis ir dargi siužetu. Romane galima aptikti…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Justinas Pilyponis (1907 m. lapkričio 24 d. – 1947 m. liepos 4 d.) – prozininkas, vienas nuotykinės, detektyvinės ir fantastikos žanro lietuvių literatūros pradininkų. Pirmoji rašytojo publikacija buvo apsakymas, 1927 m. išspausdintas savaitraštyje „Šaltinis“. Kūriniuose išlaikoma intriga, tačiau mažoka vaizdingos aplinkos, trūksta psichologinės motyvacijos. Kai kurios publikacijos leistos Justo Gesiulio slapyvardžiu. Be romanų, J. Pilyponis…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Antrasis Salomėjos Nėries eilėraščių rinkinys „Pėdos smėly“ (1931) praturtina poetės kūrybą dramatiškais meilės motyvais, poetinėmis socialinių kontrastų įžvalgomis, romantiniu protestu prieš gyvenimo banalybę ir lėkštumą. Tuo laikotarpiu įvyko staigus posūkis poetės biografijoje: ji nutraukė ryšius su katalikiškąja aplinka ir, patraukta socialinio teisingumo ir visų žmonių brolybės idėjų, suartėjo su avangardiniu…

  • Prenumeratoriams - nemokamai

    Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…