Aprašymas
„Eglė žalčių karalienė“ – lietuvių liaudies pasaka, kurią Salomėja Nėris sueiliavo. Įvairūs šaltiniai teigia, kad žinoma daugiau nei kelios dešimtys šios pasakos versijų, o panašaus siužeto istorijų turi ir kitos šalys. Beje, tai viena iš tų retų pasakų, kurių pabaiga nėra laiminga.
Pirmą kartą šią istoriją dar 1837-ais metais publikavo M. Jesevičius. Tačiau šiandien žinomiausia – Salomėjos Nėries poema, išleista 1940-ais metais. Jos kūrinys yra Reikšmingiausių lietuvių autorių knygų vaikams šimtuko lyderis.
Pagrindinė istorijos veikėja – žvejo dukra Eglė. Po maudynių su seserimis, ji savo drabužiuose randa susirangiusį žaltį, kuris kreipiasi į Eglę ir sako, kad rūbus atiduos tik tada, jei ji sutiks už jo tekėti. Mergina tarsi juokaudama sutinka ir kitą dieną į jos namus pristato žalčiai bei reikalauja nuotakos.
Po įvairių netikėtų siužeto vingių Eglė iškeliauja į savo vyro Žilvino karalystę, kur jie kartu sulaukia vaikų Ąžuolo, Uosio, Beržo bei Drebulės. Tačiau istorija baigiasi tragiškai, o kas nutinka sužinosite skaitydami šią nepaprastą, simbolišką istoriją.
Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ įpinta daugybė kultūrinių ir mitologinių simbolių, taip pat užuominų į senąsias apeigų tradicijas. Istorija nagrinėja moters santykius su tėvais, broliais, vaikais ir vyru.
