Aprašymas
Šventadienio sonetai (1922) – J.Savickio pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo jis iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas, įvykdydamas antrąją po I.Šeiniaus lietuvių prozos revoliuciją. Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J.Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu. Apsakymų siužetai ribojasi pasąmonės reiškiniais, siaurais vidiniais žmonių išgyvenimais. Veikėjai yra lyg atitrūkę nuo savos visuomenės, gyvena savame jutimų pasaulyje. Šventadienio sonetų stilius – ekspresionistinis. J.Savickio vaizduojama realybė yra ne tiek kuriama, kiek atliekama. Rašytojui svarbu tikrovės formos sukeliamas įspūdis. Šiuo požiūriu J.Savickis tebėra artimas impresionizmui.
