Apsakymai, apysakos ir novelės
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apysakoje autorius išreiškė savo susižavėjimą lietuvių liaudies kultūra žiloje praeityje. Tai kūrinys apie didvyrišką Pilėnų kovą su kryžiuočiais ir tragišką tos kovos finalą.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Balvočius–Gerutis (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj,.) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje. Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apysaka pradedama lyrine įžanga, kuria kreipiamasi į moterį, grįžtama į jaunas dienas, gailimasi, kad jiedu anksčiau nepažinoję vienas kito. Biliūnas jausmui suteikia pirmenybę. Siužetinėje apysakos pradžioje pasirodo jau pažįstamas Biliūno pasakotojas – ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis įsižiūrintis į gyvenimo grožį, į žmones, besistengiantis juos suprasti. Svarbiausias pirmosios dalies…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo„Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo „Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Konstantinas Jasiukaitis (slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt. 1882 m. balandžio 16 d. Laboruose, Pakruojo rajonas. – 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. gyveno Šiauliuose, bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Liūnė Janušytė (tikr. vardas Liucija, 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje – 1965 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, rašytoja, vertėja. Nuo 1926 m. periodikoje spausdino feljetonus ir humoreskas Marso, Žemaičiokės, Gagrio, Ytės, Tetos Liūnės ir kt. slapyvardžiais. Feljetonuose išjuokė valdininkų, studentų, Kauno poniučių gyvenimą. Būdingos netikėtos komiškos situacijos, parodija, hiperbolės. Už valdžios…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
J. Marcinkevičiaus apysakų knygoje „Sidabriniai varpai“ pagrindiniai veikėjai nelaimingi, atstumti, nesuprasti, išnaudojami žmonės, kurie tarsi sidabriniais varpais skambina apie patirtą neteisybę.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
S. Bieliackinas pasižymėjo ypatingu darbštumu: rengė mokslines teisės knygas rusų ir lietuvių kalbomis, rašė straipsnius. Rašytojo talentą išbandė kurdamas poeziją, noveles. Literatūriškai aprašė linksmas savo teismų praktikos situacijas, jas sudėjo į humoreskų ir apysakų rinkinį „Prie teisėtumo aruodo“ (1934). Knygoje atsiskleidžia S. Beliackino humoristo talentas. Teismuose būdamas įvairių gyvenimiškų dramų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Simonas Bieliackinas (1874 m. spalio 13 d. Mogiliove, Baltarusija – 1944 m. Osvencime, Lenkija) – žydų kilmės Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, VDU Teisių fakulteto dėstytojas, poetas, prozininkas. Kūrinius rašė rusiškai ir pats vertė į lietuvių kalbą. Kūrybai būdinga erdvės ir laiko abstraktumas, joje keliamos auklėjimo, šeimos, moralės problemos.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Simonas Bieliackinas (1874 m. spalio 13 d. Mogiliove, Baltarusija – 1944 m. Osvencime, Lenkija) – žydų kilmės Lietuvos teisininkas, teisėtyrininkas penalistas, VDU Teisių fakulteto dėstytojas, poetas, prozininkas. Kūrinius rašė rusiškai ir pats vertė į lietuvių kalbą. Kūrybai būdinga erdvės ir laiko abstraktumas, joje keliamos auklėjimo, šeimos, moralės problemos.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antaninos Šalčiuvienės-Gustaitytės nuotykių pobūdžio apysaka “Už jūrių marių” (1934) – dedikuota dukrelei Giedrai (dabar dr. G. Sidrienei). Joje yra gausiai įpinta žinių iš Pietų Amerikos kraštų geografijos, etnografijos ir istorijos.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Apysakoje „Žemės giesmė” greta nevilties, tuštumos motyvų, reiškiamų abstrakčių sąvokų retorika, skelbiama žmogaus visuomeninio aktyvumo ir ekonominio įsitvirtinimo savo krašte programa.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Petras Maželis (1894 m. rugsėjo 21 d. Cipriškis, Obelių valsčius – 1966 m. gegužės 21 d. Telšiai, palaidotas Telšių katedroje) – Lietuvos vyskupas, rašytojas. 1923 m. baigė Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją, įšventintas kunigu. Paskirtas Šv. Antano parapijos Telšiuose vikaru, dirbo tikybos mokytoju lenkų progimnazijoje. 1924–1928 m. Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo filosofiją, pedagogiką ir…