Lietuvių literatūros klasika
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Romanas “Viešnia iš šiaurės” pasakoja tragišką herojės Aldonos istoriją. Rašytojas palietė skaudžias tuometinės Italijos ir Lietuvos gyvenimo problemas, įtaigiai atskleidė ano meto Kauno, Vilniaus politinę, kultūrinę atmosferą.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Žinomo lietuvių rašytojo nuotykių romanas, kurio veiksmas vyksta prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Juozas Tumas-Vaižgantas (1869 m. rugsėjo 20 d. Maleišiuose, Svėdasų valsčius – 1933 m. balandžio 29 d. Kaune) – Lietuvos rašytojas, spaudos darbuotojas, literatūros istorikas, kritikas, visuomenės veikėjas, pedagogas, kunigas. Publicistinius straipsnius spausdino nuo 1890 m., grožinę kūrybą – nuo 1897 m. Grožinius kūrinius daugiausia pasirašinėjo Vaižganto slapyvardžiu, literatūros istorijos ir kritikos darbus – pavarde. Kūrybos bruožai: publicistinis pradas,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Ciklo „Laimė nutekėjimo” apsakymai užima reikšmingiausią vietą Žemaitės kūryboje. Vaizduodama vedybas, šeimą ir moters likimą šeimoje, ji atskleidė esminius to meto tikrovės reiškinius. Ciklą sudaro šeši apsakymai. Vienuose iš jų pasakojama apie nelaimingai susiklosčiusį gyvenimą („Marti”, „Petras Kurmelis”, „Topylis”, „Neturėjo geros motinos”), kituose parodomas laimingas šeimos gyvenimas („Sutkai”, „Sučiuptas velnias”).
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Knygoje pateikta 16 meniškai ryškiausių Jurgio Savickio novelių. Žodynėlyje paaiškinti rečiau vartojami žodžiai.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Pavalkis Juozas (1914 10 22 Skaisgiriuose, Sintautų valsč. – 1949 05 10, palaidotas Sintautuose) mokytojas, poetas. Studijavo Kauno ir Vilniaus universitetuose, mokytojavo Šakiuose. Mirė Romainiuose. Po mirties išleistas eilėraščių rinkinys „Baltu žiedu baltos obelies“ (1998).
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Liudvika Didžiulienė–Nitaitė (slapyvardis Žmona, 1856 m. balandžio 21 d. Robliuose, Rokiškio raj. – 1925 m. spalio 25 d. Griežionėlėse) – lietuvių rašytoja, visuomenės veikėja. Tiek savo publicistika, tiek grožinės literatūros kūriniais pirmiausia siekė įgyvendinti švietėjiškus uždavinius. Būdama visuomenininke, ji labiausiai vertino ir literatūros visuomeniškumą. Laikydama švietimą tautos atgimimo pagrindu, Didžiulienė…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Dainoras Antanas – gimė 1919 m. vasario 7 d. Raudondvaryje, Kauno r. 1933–39 m. dirbo laikraščių ir žurnalų redakcijose, mokėsi Kauno „Pavasario” gimnazijoje. 1940–41m. buvo Lietuvos liaudies karo aviacijos dalinių politiniu vadovu, milicijos inspektorium, karo metais vokiečių kalintas Kauno kalėjime. Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje suimtas, nuteistas. Kalėjo Archangelsko srities ir…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Stasė Vaineikienė (Paulauskaitė) – rašytoja, visuomenės veikėja, knygnešė, daraktorė. S. Paulauskaitė gimė 1884 m. kovo 31 d. dvarininkų šeimoje Šlaveitų kaime, Kretingos apskrityje. Paulauskų šeimoje buvo kalbama lenkiškai, o iš samdinių Stasė išmoko žemaitiškai. Mergina dėvėdavo dažniausiai tautinius rūbus. 1900 m. ji baigė Lomžos (Lenkija) mergaičių pensioną, kur studijavo literatūrą,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
V. Mozūriūnas paskyrė sostinei eilėraščių rinkinį „Vilniaus etiudai“. Šis rinkinys sovietmečiu buvo vienas pirmųjų bandymų kiek laisviau apmąstyti Vilniaus istoriją ir kultūrą. Eilėraščiuose atsispindi kai kurie Vilniaus istorijos įvykiai, nutapyti romantika dvelkiantys architektūros paminklai, čia gyvenę žmonės, kūrę ar apdainavę miesto grožį.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Archeologas ir rašytojas Petras Tarasenka šioje istorinėje nuotykių apysakoje nukelia mus į tuos laikus, kai beveik visoje Lietuvos terotorijoje ošė neįžengiamos girios, pilnos žvėrių ir paukščių, tyvuliavo skaidrūs ežerai ir tekėjo švarios upės su gausybe žuvų. Tokioje aplinkoje ir gyvena knygos herojai grumdamiesi dėl būvio, ieškodami būdų, kaip įveikti rūsčias…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Dokumentinėje apysakoje pasakojama apie pirmomis hitlerinės okupacijos dienomis nužudytą skulptorių Vincą Grybą. Pagrindinė apysakos „Sunkūs paminklai” tema – menininko likimas ir vieta buržuazinėje Lietuvoje.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Salomėja Nėris (Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904m. spalio 17d. Kiršų kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Alvito pradžios mokykloje, nuo 1918m. Marijampolės gimnazijoje. 1919m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio” gimnazijos ketvirtą klasę. Gimnazijoje pasižymėjo kaip dailininkė ir poetė, dalyvavo ateitininkų kuopos veikloje. Pirmuosius eilėraščiu pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu, nuo 1923m. – Salomėjos Nėries slapyvardžiu.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Šimkus (1906–1865) – poetas, prozininkas, kritikas, vertėjas, spaudos darbuotojas.1925 m. baigė Palangos progimnaziją, 1927 m. mokėsi suaugusiųjų gimnazijoje Kaune. 1930–1931 m. – vienas žurnalo „Trečias frontas“ organizatorių ir bendradarbių. 1933–1940 m. dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ redakcijoje, bendradarbiavo „Sekmadienyje“. 1940–1941 m. redagavo laikraščius „Lietuvos aidas“, „Darbo Lietuva“, „Tarybų Lietuva“. Prasidėjus…