lietuviu autoriu kuriniai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vincas Krėvė-Mickevičius (1882 m. spalio 19 d. Subartonyse, Merkinės valsčius, Alytaus apskritis, Lietuvoje – 1954 m. liepos 7 d. Pensilvanija, JAV) – Lietuvos prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas, profesorius, politinis veikėjas. Literatūrinę kūrybą, eilėraščius, pradėjo spausdinti 1907 m. Kijeve lenkų kalba – poezijos knyga „Frustra“, pasirašė slapyvardžiu Waidelota (Vaidilutė); nuo 1909 m. kūrinius spausdino lietuvių kalba. Vincas…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Šventadienio sonetai (1922) – J.Savickio pirmasis apsakymų rinkinys, kuriuo jis iškilo į pačias pirmąsias prozos avangardo linijas, įvykdydamas antrąją po I.Šeiniaus lietuvių prozos revoliuciją. Apsakymų rinkinys susilaukė griežtos kritikos, J.Savickis buvo laikomas pavojingu modernistu ir dekadentu. Knygos turinyje nėra šventadienio temų ir forma nieko bendro neturi su tradiciniu sonetu. Apsakymų…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazio Binkio poema „Kriaučius Motiejus” pasakoja apie tarpukario Lietuvą ir jaunuolio Motiejaus kelią nuo kriaučiaus iki seimo nario.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Jonas Marcinkevičius (1900 m. gruodžio 26 d. Radviliškis – 1953 m. liepos 31 d. Vilnius) – Lietuvos rašytojas, žurnalistas, dramaturgas. Parašė apysakų ir apsakymų, apybraižų, pjesių. Kūryboje vyrauja socialinė tematika, pasakojimo vyksmą lemia biologinė individų kova dėl būvio; dažnai visuomenė lyginama su gamtos pasauliu. Pagrindiniai veikėjai pralaimi ir morališkai, ir fiziškai. TSRS okupacijos laikotarpiu…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Žemaitė (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845 m. gegužės 31 d. Bukantės dvarelyje, Plungės valsčius – 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje) – lietuvių rašytoja, demokratė ir švietėja. Žemaitė parašė apie 354 apsakymus, apysakas, apybraižas, vaizdelius, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Lietuvoje rašytojo B. Laucevičiaus-Vargšo kūriniai sudėti į knygą „Apsakymai“, kuri pirmą kartą išleista 1954 m., antrą kartą – 1962 m. Nors apsakymus, kaip ir dramas, rašė visais kūrybos metais, daugumą jų galima suskirstyti į dvi grupes: 1906–1907 m. ir 1914–01916 m. Pirmosios grupės apsakymuose beveik ištisai vaizduojama Lietuvos ir carinės…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Dievų miškas – memuarinė knyga, parašyta 1945 m. lietuvių rašytojo ir poeto Balio Sruogos (1896–1947). Jame atsispindi rašytojo išgyvenimai nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią B. Sruoga buvo išsiųstas 1943 m. kovą. Memuarų knyga kupina ironijos ir pasišaipymo iš lagerių tvarkos, elgesio su kaliniais ir apskritai iš visos esamos situacijos. Kaip teigia…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
„Baltaragio malūnas” – žymiausias rašytojo Kazio Borutos (1905–1965) kūrinys ir vienas įdomiausių, reikšmingiausių XX a. lietuvių literatūros kūrinių. Knyga buvo išleista iškart po Antrojo pasaulinio karo, bet tuojau pat nugulė į sovietinei valdžiai ideologiškai neparankių kūrinių spec. fondus.
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Juozas Gurauskis (1884 m. kovo 2 d. Arkšva, Ylakių valsčius – 1911 m. gegužės 31 d. Jalta) – Lietuvos rašytojas. Mokėsi gimnazijoje ir komercinėje mokykloje Sankt Peterburge, nuo 1907 m. Kijevo universitete studijavo mediciną. Susirgęs tuberkulioze gydėsi Kaukaze, Kryme. Apsakymų, publicistinių straipsnių, feljetonų paskelbė laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Naujoji gadynė“, „Vilniaus…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazimieras Antanas BUTLERIS (1867-1945) – rašytojas, Rusijoje žinomas kaip Vladimiras Butleris, o Lietuvoje – Vladas Butleris. Gimęs 1867 m. balandžio 23 d. Civilske, užaugęs Nižnyj Novgorode, baigė Sankt Peterburgo komercinę ir Tverės junkerių mokyklas, dvejus metus tarnavo karininku, paskui 1893 m. perėjo į tarnybą carinės Rusijos policijoje. Iki 1914 m.…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Kazys Boruta (1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčius – 1965 m. kovo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos rašytojas, poetas, politinis veikėjas. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1923 m. Spaudoje pasirašinėjo slapyvardžiais: A. Vandra, Antanas Avižienius, Anupras Paketuris, E. Erika, E. Linonis, El. Vėtra, K. A. Apuokas, K. Aruta, K. Linonis,…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Vincas Pietaris (1850 m. spalio 9 d. Žiūrių-Gudelių kaime, Paežerių valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1902 m. spalio 3 d. Ustiužnoje, Rusija) – gydytojas, lietuvių rašytojas, draudžiamosios lietuvių publicistikos bendraautoris, pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autorius. Gimė valstiečių šeimoje. Nuo 1859 m. rudens porą metų lankė Pilviškių pradžios mokyklą, nuo 1865…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Pranas Daunys (1900 m. rugsėjo 29 ar 16 d. Paneveržyje, Kuktiškių valsčius, Utenos apskritis – 1962 m. liepos 13 d. Kaune) – rašytojas, pianistas, Lietuvos kariuomenės savanoris, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkas, lietuviškosios brailio abėcėlės sudarytojas. Sukūrė dainų ir muzikinių pjesių. Viešuose koncertuose Kauno karo muziejuje bei Liaudies namuose akomponavo ir atlikinėjo Bethoveno, Ferenco…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
„Kryžių Lietuvos“ eilėraščius Boruta pradėjo rašyti Telšių kalėjime, kur buvo uždarytas kartu su maištingais žemaičiais. Susidūrus su prievarta, buvo dvi išeitys: 1) pateisinti prievartą kaip istorinį būtinumą, išsipirkti kompromisų kaina ramų kampelį esamoje santvarkoje ir gražiai giedoti apie savo širdies prieštaravimus, 2) šokti prieš durtuvus, plėšytis prievartos kilpoje, daužyti žodžiu…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
„Kasdienės istorijos” (1938) – antrasis P.Cvirkos novelių rinkinys – rodo subrendusį pasakotojo talentą. Čia atsisakoma nuo nereikalingų stiliaus puošmenų, taupomas žodis, ieškoma taiklių posakių ir vaizdų, susitelkiama į vieną reikšmingesnį įvykį, veikėjų skaičius minimaliai sumažintas, nesiekiama sudėtingesnės psichologinės analizės. Novelėse žmonės rodomi pačiu reikšmingiausiu jų gyvenimo momentu, siužetai paimti iš…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Antanina Šalčiuvienė-Gustaitytė – (1895 03 04 Rutkiškėse (Prienų r.) – 1958 09 23 Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse, šalia vyro), rašytoja, pedagogė, visuomenės veikėja. 1913 m. baigė N. G. Losickos privačią mergaičių gimnaziją Kaune. Vienerius metus papildomai mokėsi, kad gautų leidimą dirbti mokytoja. Vėliau pedagogiką studijavo Maskvoje. Nuo 1919 m. Kauno…
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Liūnės Janušytės romanas „Korektūros klaida“, pirmąkart išleistas „Sakalo“ leidyklos 1938 m., yra nepralenktas prieškarinio lietuvių susitikimo su užburiančiu Paryžiumi pavyzdys. Romane susitinka čia besimokantys lietuviai, apsigyvenę Lotynų kvartale. Jų prototipus nesunku atpažinti: tai savo istoriją pasakojanti žurnalistė Liūnė, aktorius Juozas (Miltinis), dailininkai Paulius (Augius) ir Viktoras (Petravičius).
-
Prenumeratoriams - nemokamai
Romano siužetui autorius pasirinko XIX a, pabaigoje liūdnai pagarsėjusį istorinį faktą – caro valdžios susidorojimą su Kražių parapijos tikinčiaisiais, pasipriešinusiais prievartai ir savivalei.