Apsakymai, apysakos ir novelės
-
Apysaka pradedama lyrine įžanga, kuria kreipiamasi į moterį, grįžtama į jaunas dienas, gailimasi, kad jiedu anksčiau nepažinoję vienas kito. Biliūnas jausmui suteikia pirmenybę. Siužetinėje apysakos pradžioje pasirodo jau pažįstamas Biliūno pasakotojas – ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis įsižiūrintis į gyvenimo grožį, į žmones, besistengiantis juos suprasti. Svarbiausias pirmosios dalies…
-
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo„Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo „Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje. Esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ (1908 m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje.
-
Konstantinas Jasiukaitis (slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt. 1882 m. balandžio 16 d. Laboruose, Pakruojo rajonas. – 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. gyveno Šiauliuose, bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“,…
-
-
-
-
-
Stasys Matulaitis – gydytojas, knygnešys, publicistas, spaudos darbuotojas, istorikas. Piešdamas kunigus, gyvenančius kaip inkstas taukuose, autorius pabrėžia, kad jų persekiojami socialistai yra tikrieji liaudies draugai. Satyriškai autorius vaizduoja, kaip religininkai mulkina ir išnaudoja liaudį. Patrauks skaitytojo dėmesį ryškūs kunigų paveikslai, iš kurių itin išsiskiria Maskių klebonas, pagarsėjęs tuo, kad išsprendė…
-
Jonas Biliūnas – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Jono Biliūno apsakymų rinkinys, kuriame rasite tokius apsakymus kaip “Lazda”, “Ubagas’, “Svečiai”, “Brisiaus galas”.
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme. Per savo kūrybos laiką Žemaitė parašė per 150 apsakymų, apysakų, apybraižų, keliolika pjesių, kurias tuo metu itin mėgta vaidinti. Jos publikacijas papildo pasakojimas…
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme.
-
Žemaitė – prozininkė, lietuvių literatūros klasikė. Tikroji Žemaitės pavardė – Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė. Kalbininkas Jonas Jablonskis autorei pasiūlė Žemaitės slapyvardį, kadangi ji buvo žemaitė ir rašė žemaičių tarme.