Lietuvių literatūros klasika
-
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Kazimieras Pakalniškis – prozininkas, publicistas, rašytojas, spaudos draudimo laikotarpio veikėjas, redaktorius, blaivybės propaguotojas, Telšių vyskupijos garbės kanauninkas, kunigas. Beletristikos kūrinius spausdino leidiniuose „Draugija“, „Tėvynės sargas“, „Rygos garsas“, „Nedėldienio skaitymas“, „Dirva-Žinynas“, „Šaltinis“, „Karo archyvas“, „Vienybė“, „Viltis“, „Žinyčia“ ir kt. Išleido apsakymų ir apysakų. Publicistikai, beletristikai būdingas sarkastiškas tonas, aštrus polemiškumas ginant…
-
Jonas Krikščiūnas-Jovaras (1880 m. sausio 12 d. – 1967 m. sausio 21 d.) – Lietuvos poetas, knygnešys. Nuo 1900 m. bendradarbiavo spaudoje. Eilėraščius pradėjo rašyti paskatintas Povilo Višinskio, daugiausia rašė 1904–1910 m., todėl juose atsispindi ir jaunatviškos nuotaikos, ir to meto revoliucinis patosas. Jovaro poezijoje prieštaringai kryžiavosi socialdemokratinės spaudos agitacinė frazeologija, inteligentų…
-
Antanas Petrauskas (1881 m. balandžio 17 d. – 1944 m. kovo 31 d.) – Romos katalikų kunigas, prozininkas, vertėjas ir politikas. Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Nuo 1903 m. vikaravo Seinuose. 1917 metais dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kuri išrinko Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. 1920 m. naujai įsteigtos Barzdų Kristaus Karaliaus parapijos…
-
Apysakoje autorius išreiškė savo susižavėjimą lietuvių liaudies kultūra žiloje praeityje. Tai kūrinys apie didvyrišką Pilėnų kovą su kryžiuočiais ir tragišką tos kovos finalą.
-
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
-
Jonas Balvočius–Gerutis (1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose, Mažeikių raj. – 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose, Panevėžio raj,.) – kunigas, prozininkas, vertėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, mokslo populiarintojas. Palaidotas Uliūnų bažnyčios šventoriuje. Apysakos sukurtos pagal tipinę didaktinę schemą – moralu užsibaigianti virtinė epizodų, jose atsispindi to meto aktualijos: lietuvių…
-
Apysaka pradedama lyrine įžanga, kuria kreipiamasi į moterį, grįžtama į jaunas dienas, gailimasi, kad jiedu anksčiau nepažinoję vienas kito. Biliūnas jausmui suteikia pirmenybę. Siužetinėje apysakos pradžioje pasirodo jau pažįstamas Biliūno pasakotojas – ligotas, jautrus žmogus, paskutinėmis dvasios galiomis įsižiūrintis į gyvenimo grožį, į žmones, besistengiantis juos suprasti. Svarbiausias pirmosios dalies…
-
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo„Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis (1863 m. balandžio 27 d. – 1938 m. birželio 15 d., palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.) – lietuvių pedagogas, rašytojas, aušrininkas, spaudos darbuotojas. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą, dalyvavo lietuvių kultūrinėje veikloje, bendradarbiavo „Aušroje”. 1905 m. Lomžoje įkūrė lietuvių kultūros draugiją, dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime.
-
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Marija Pečkauskaitė, žinoma Šatrijos Raganos slapyvardžiu, gimė 1877 m. vasario 24 d. Medingėnų dvare, Telšių apskrityje, lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Ji yra XX a. Lietuvos tautinio atgimimo ir nepriklausomybės pradžios rašytoja romantikė, pedagogė, didžiosios moterų literatūros bangos dalis, krikščioniškos asmenybės ugdytoja. Rašytoja žinoma kaip idealistinės – romantinės pasaulėjautos kūrėja.
-
Juozapas Albinas Herbačiauskas – lietuvių ir lenkų rašytojas, visuomenės ir kultūros veikėjas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje. Esė rinkinyje „Erškėčių vainikas“ (1908 m.) tyrė lietuvių kultūros raidą, kritikavo jos provincinį uždarumą, apmąstė religinius ir tautinius kūrybos aspektus, menininko – maištininko, dvasios aristokrato, genijaus – misiją žemėje.
-
Konstantinas Jasiukaitis (slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt. 1882 m. balandžio 16 d. Laboruose, Pakruojo rajonas. – 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas. Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. gyveno Šiauliuose, bendradarbiavo laikraščiuose „Ūkininkas“,…
-
